Techninių įgūdžių nebeužtenka – kokių kompetencijų iš inžinierių darbdaviai tikisi šiandien?

Per pastaruosius 5–10 metų net 86 proc. Europos įmonių skiria vis daugiau dėmesio bendrųjų įgūdžių – sklandžios komunikacijos, atsakingumo, kruopštumo, emocinio raštingumo, tobulinimui. Įmonių atstovai sutaria, kad investuoti į bendrųjų įgūdžių tobulinimą – verta, nes tai atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje, o ypatingai kylant karjeros laiptais.

Pasak įmonės „Centric IT Solutions“ „DevOps“ ir „Cloud Solutions“ komandos vadovės Gretos Erapart, tiek bendrosios, tiek techninės kompetencijos yra labai svarbios, o norint užimti aukštesnes pareigas, vien stipraus techninio išsilavinimo neužteks.

„Tapus vyresniuoju specialistu arba vadovu, reikia ne tik vadovauti, bet ir bendradarbiauti su komanda, padėti jaunesniems inžinieriams, pristatyti komandos priimtus sprendimus verslo atstovams. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, bendrieji įgūdžiai tampa neatsiejami nuo techninio pasirengimo“, – teigia G. Eraprat.

Vadovams būtinos bendrosios kompetencijos

Neretai pačiomis svarbiausiomis bendrosiomis kompetencijomis laikomi komunikaciniai įgūdžiai, atsparumas stresui, sprendimų priėmimas ir kritinis mąstymas. Integruotos atsinaujinančios energijos bendrovės „Ignitis grupė“ talentų pritraukimo partnerė, atsakinga už inžinerines atrankas, Giedrė Matusevičiūtė sako, kad inžinieriai neretai susiduria su kritinėmis situacijomis. Jų metu reikia aiškiai ir konkrečiai komunikuoti su kolegomis.

„Tikimasi, kad ištikus kritinei situacijai, inžinieriai išliks ramūs, greitai priims sprendimus. Taip pat nepaisant sunkumų, iš tokių atvejų jie išsineš konstruktyvių pamokų, leisiančių ateityje panašias situacijas suvaldyti dar geriau“, – akcentuoja „Ignitis grupės“, vienos iš „KTU WANTed karjeros dienos 2024“ partnerės, atstovė G. Matusevičiūtė.

Be abejonės, bendrosios kompetencijos prisideda ir prie karjeros augimo, nes jos padeda pasiekti gerą rezultatą, sutarti ir efektyviai bendrauti su kolegomis. Neretai inžinieriai, turintys stiprius bendruosius įgūdžius, tampa vadovais.

„Sklandi komunikacija, gebėjimas klausytis savo komandos nario, mokėjimas nepasimesti smulkmenose, sutelkti dėmesį į problemą ir ieškoti sprendimo, dažnai tampa kertiniu veiksniu karjeros augimui. Būtent jie išskiria inžinierius iš kitų darbuotojų, kurie šiomis savybėmis nepasižymi“, – pastebi „Centric IT Solutions“, „KTU WANTed karjeros dienos 2024“ partnerės, atstovė G. Erapart.

Kuo siekiama pozicija yra aukštesnė, tuo svarbiau ugdyti projektų valdymo, lyderystės, tarpasmeninės komunikacijos ir verslumo įgūdžius. Šios kompetencijos reikalingos norint sėkmingai vadovauti komandoms, valdyti galimas rizikas ir laiku pasiekti sutartų darbo rezultatų.

„Apskritai inžinieriams labai svarbu ugdyti komunikacinius gebėjimus. Efektyvi komunikacija – viena svarbiausių kompetencijų, nes inžinieriaus darbas neatsiejamas nuo darbo komandoje. Jiems tenka bendrauti ne tik su savo srities atstovais, bet ir su žmonėmis iš įvairių sričių, nesusijusių su inžinerija, todėl būtina gebėti aiškiai ir glaustai iškomunikuoti idėjas“, – antrina KTU Karjeros planavimo konsultantė Gabrielė Kartanaitė.

Balansas kompetencijų gausoje

Nors inžinieriams labai svarbu nepamiršti savo techninių įgūdžių, įmonėse vis tiek prašoma nuolat ugdyti bendrąsias kompetencijas. Įmonių atstovai tvirtina, kad geriausias inžinierius yra tas, kuris turi puikų balansą tarp techninių ir bendrųjų įgūdžių.

„Abi šios įgūdžių grupės – svarbios ir suderintos bei naudojamos drauge gali duoti puikių rezultatų. Vis tik inžinieriams įgyti techninių gebėjimų kartais yra lengviau. Jie būna puikūs specialistai ir gerai žino, kaip veikia sistemos, ką su kuo sujungti, tačiau pasimeta stresinėse situacijose. Stiprūs minkštieji įgūdžiai gali jiems padėti pamatyti platesnę perspektyvą apie save ir padėti įgyti techninius įgūdžius greičiau ir efektyviau“, – pažymi G. Matusevičiūtė.

Bendrąsias kompetencijas specialistai gali tobulinti pačiais įvairiausiais būdais – studijose, darboviečių organizuojamuose teoriniuose mokymuose, atlikdami praktinį darbą arba konsultuodamiesi su kolegomis.

„Šias kompetencijas įvertinti daug sunkiau nei technines žinias, bet juos ugdome skatindami tokias iniciatyvas kaip mentorystė, atsakomybės už projektų vadovavimą ir koordinavimą prisiėmimas, procesų tobulinimas ir iniciatyvų kėlimas“, – kalba G. Erapart.

Ugdyti bendrąsias kompetencijas būsimi inžinieriai skatinami pradėti jau universitete. KTU studentai gali rinktis iš kelių universitete veikiančių įvairių sričių papildomo ugdymo programų  (meno kolektyvų, studentų organizacijų, sporto rinktinių ir kt.) ar stoti į Talentų akademijos programas („GIFTed“, „SKILLed FinTech“, „SKILLed AI“) bei į ateities vadovų akademiją „GIFTed masters“.

„Programose siūlomi seminarai, paskaitos, renginiai ir konsultacijos, kurių metu studentai ne tik susipažįsta su bendrosiomis kompetencijomis ir jų svarba, bet ir turi galimybę jas ugdyti praktiškai“, – priduria G. Kartanaitė.

KTU informacija