Užimtumo tarnyboje atliktas „Kurk Lietuvai“ tyrimas atskleidė nedirbančio ir nesimokančio jaunimo ypatumus

Užimtumo tarnyboje pristatyti „Kurk Lietuvai“ pusmetį vykusio projekto rezultatai apie šalyje nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunuolius iki 29 metų (NEET), nepriklausomai nuo to, ar jie ieško darbo.

Kurk Lietuvai projekto vadovės Aušrinė Dapkevičiūtė ir Marija Miknevičiūtė pateikė jaunimo situacijos analizę ir pasiūlė sprendimus efektyvesniam institucijų bendradarbiavimui ir aiškesniam bei nuoseklesniam jaunuolio judėjimui sistemoje.

Kaip rodo 2024 metų duomenys, Lietuva yra trečia Europos Sąjungoje pagal NEET jaunimo dalį, nors pernai šalyje fiksuotas tokių jaunuolių skaičiaus mažėjimas (VDA).

Nedirbantis ir nesimokantis jaunimas apima labai skirtingas jaunų žmonių situacijas.

NEET jaunuolis nebūtinai yra probleminis – tai gali būti tiesiog pereinamasis gyvenimo etapas po mokymosi į darbo rinką, kai jaunuolis ieško darbo, tačiau nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, jį tam tikrą laiką išlaiko tėvai arba po mokyklos pasiima „gap year“. Visai kita situacija, kai jaunuolis jau kurį laiką nesimoko ir nedirba, galbūt yra iškritęs iš švietimo sistemos, galbūt patiria sunkumus gyvendamas probleminėje aplinkoje. Tokiais atvejais jaunuoliui gali būti reikalinga ne tik pagalba ieškant darbo, bet ir platesnė pagalba sprendžiant jo situaciją.

Neregistruoti Užimtumo tarnyboje jaunuoliai negauna teikiamų užimtumo paslaugų, išskyrus „Karjero“, todėl bendra neaktyvių jaunuolių dalis yra gerokai didesnė.

Tyrimo metu nenustatytas tikslus NEET jaunimo skaičius šalyje, nes nėra bendro registro, gali siekti apie kelias dešimtis tūkstančių jaunuolių – tai yra ir tie, kurie oficialiai ieško darbo, ir niekur nedalyvauja, nesimoko.

Tyrimą pristačiusi A. Dapkevičiūtė sakė, jog iki pandemijos Lietuvoje NEET jaunuolių skaičius buvo mažesnis nei ES vidurkis, tačiau pandemijos metu, kaip ir visose šalyse, išaugo ir iki šiol viršija ES bei EBPO vidurkį. Toks poveikis, tikėtina, galėjo sutapti su formuojamuoju jaunimo gyvenimo laikotarpiu ir turėti ilgalaikių pasekmių socializacijai, įgūdžiams, psichologinėms problemoms. Kasdieniam gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę, daliai jaunimo sudėtinga sugrįžti į fizinį socialinį ir darbo rinką.

Tyrimas atskleidė, kad į NEET grupę patenka ir ekonomiškai neaktyvūs jaunuoliai, praradę motyvaciją ieškoti darbo, turintys sveikatos problemų, prižiūrintys vaikus ar atsitraukę nuo institucijų. Neretai tai atspindi ne tik sunkumus startuoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, bet ir platesnes socialinės atskirties problemas bei ribotas galimybes.

Pokyčiai labiausiai matomi profesinėje karjeroje – nemažai jaunuolių neturi jokios kvalifikacijos arba neatitinka darbo rinkos poreikių. Užimtumo tarnybos duomenimis, net 53 proc. registruotų jaunuolių iki 29 metų neturi profesinio pasirengimo.

Išsilavinimas ir kvalifikacija yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių jaunų žmonių galimybes sėkmingai integruotis į darbo rinką. Žemesnio išsilavinimo jaunuoliai dažniau neįsidarbina ir ilgiau išlieka ekonomiškai neaktyvūs, dažniau dirba nestabilius, trumpalaikius ar žemos pridėtinės vertės darbus. Su rizika iškristi iš darbo rinkos susiduria ir nepaklausias profesijas įgijęs jaunimas, kai dėl to įsidarbinimas tampa ribotas.

Lietuva išsiskiria tuo, kad tarp NEET jaunuolių didžiausią dalį sudaro vidurinį ar profesinį išsilavinimą turintys asmenys.

Atokiose ir kaimiškose vietovėse gyvenantys jaunuoliai, dažniau susiduria su ribotomis mokymosi, įsidarbinimo ir susisiekimo viešuoju transportu galimybėmis. Socialinę atskirtį sąlygoja ne tik šios aplinkybės. Sunkumus integruojantis į darbo rinką patiria jaunuoliai iš skurdesnės ar asocialios šeiminės aplinkos, buvę globotiniai, pasitraukę iš švietimo sistemos.

Įtakos turi ir kiti veiksniai – sveikatos iššūkiai (fiziniai ir psichologiniai), negalia, priklausomybės bei šeiminiai įsipareigojimai (ypač būdinga jaunoms moterims). Be to, nemažai tarp jaunuolių yra ieškančių savęs („gap year“) arba nežinančių, kokį darbą norėtų dirbti. Dažnas dar mokykloje nežino, kur galėtų susipažinti su darbo rinka ir paklausiomis profesijomis, neturi informacijos apie paslaugas ir paramą teikiančias institucijas.

„Šis tyrimas parodė, kad būtų naudinga kurti neaktyvaus jaunimo identifikavimo bei pagalbos sistemą, kuri padėtų nustatyti, kokio tipo NEET jaunuolis yra ir kiek laiko trunka neaktyvi jo gyvenimo būklė – tai leistų greičiau spręsti jų problemas, kol jos neįsisenėjo. Ši sistema apjungtų duomenis iš įvairių registrų. Pirmiausia įsitrauktų savivaldybės, kurios pirmosios sužino apie niekur nedalyvaujančius jaunuolius ir galėtų iškart pasiūlyti įveiklinimo paslaugas, nukreipti į savanorystę, jaunimo projektus arba į mūsų „Karjerą“. Tik bendromis pastangomis galime padėti į jokias veiklas neįsitraukusiam jaunimui išvengiant gilesnių pasekmių“, – sakė Paslaugų organizavimo departamento direktorė Brigita Blavaščiūnienė.

Užimtumo tarnybos informacija