image

Prasidėjusi vasara atkreipė politikų žvilgsnius į neformaliojo vaikų švietimo finansavimo problemas. Tema aktuali, juk artėjant mokinių atostogoms dažna Lietuvos šeima planuoja vaikų vasaros poilsį ir užimtumą. 

Ar Lietuvoje reikia didinti valstybės finansavimą neformaliajam vaikų švietimui, kuriam vien šiemet iš biudžeto numatyta 20 mln. Eur?

Jei neliesime temos, iš kur tų papildomų lėšų paimti, – vienareikšmiškai, taip.

Tyrimai rodo, kad neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) – būreliai, stovyklos ir pan. – ne tik padeda tėvams atitraukti vaikus nuo ekranų, užtikrina prasmingą vaikų laisvalaikį, bet ir sumažina žalingų įpročių atsiradimo bei nusikalstamumo riziką.

NVŠ turi didelės įtakos vaiko asmenybės ugdymui, leidžia atsiskleisti jo talentams, ugdo socialinius gebėjimus, pasitikėjimą savimi.

Mokiniai, lankantys būrelius, yra geresnės emocinės savijautos, jų motyvacija mokytis yra didesnė. NVŠ padeda vaikui atrasti save, pasirinkti karjeros kryptį, nes sudaro galimybes išbandyti save įvairesnėse srityse nei gali pasiūlyti bendrojo ugdymo mokyklos. Taigi, NVŠ nauda visuomenei akivaizdi – juk vaikai yra mūsų ateitis.

Neformalus švietimas yra ypač palankus atrasti save STEAM srityse. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, yra susirūpinusi dėl menko jaunimo domėjimosi STEAM mokslais, didėjančio šios srities specialistų poreikio bei žemo inovacijų lygio.

Šiandien vaiko galimybės dalyvauti STEAM neformaliajame švietime labai priklauso nuo savivaldybės, kurioje jis gyvena. Daugelyje savivaldybių STEAM krypties būreliai sudaro labai nedidelę pasiūlos dalį. STEAM būreliai – svarbi NVŠ sritis, kuriai skiriamas lėšas būtina didinti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), skatindama STEAM srities būrelių – techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos, informacinių technologijų, technologijų, medijų – pasiūlą, šiuo metu jiems skiria didesnį – 25 Eur/mėn. – NVŠ krepšelį.

Tačiau jį reikėtų didinti bent iki 35 Eur/mėn., – dėl didelių su šia veikla susijusių išlaidų, nes STEAM, inžinerinių krypčių būreliams reikalinga brangi įranga, kainuoja kompetentingų kvalifikuotų mokytojų pritraukimas ir t.t.

Dosniau finansuodami, paskatintume STEAM būrelius plėsti savo veiklą už didmiesčių ribų ir vykdyti ją, pavyzdžiui, regionų mokyklų laboratorijose.

Be to, įgalintume STEAM centrus aktyviau išnaudoti savo turimą infrastruktūrą neformalioms popamokinėms veikloms, kurios dabar šiuose centruose menkai išvystytos.

Kita vertus, padidintas finansavimas dar negarantuoja kokybės. Visas švietimas atsiremia į mokytoją, įdomiai ir įtraukiančiai ugdantį mokinių kompetencijas. Neformaliojo švietimo mokytojai Lietuvoje turi teisę kasmet tobulintis, tačiau dažniausiai jiems tai tenka daryti savo sąskaita arba ieškoti nemokamų mokymų. Nei savivaldybė, nei valstybė tam tikslingai neskiria papildomų lėšų. Todėl vertėtų apsvarstyti galimybę įvesti taip vadinamą „kokybės krepšelį“, skirtą neformaliojo švietimo kvalifikacijos kėlimui.

Kas turėtų finansuoti vaikų vasaros stovyklas?

Dar viena sritis, apie kurios finansavimą svarbu pakalbėti, – vaikų vasaros stovyklos.

Vasarą vaikai nuobodžiauja ir stovyklos yra ne tik vienas iš būdų užtikrinti, kad jie įdomiai ir prasmingai praleistų laiką. Jos atlieka ir kitą svarbią misiją – teikia ugdomąjį užimtumą vasaros atostogų metu.

Deja, Lietuvoje nėra bendros vaikų vasaros stovyklų finansavimo politikos. Savivaldybės jas finansuoti nėra įpareigotos, tad ar skirti ir kiek skirti lėšų stovykloms, priklauso nuo kiekvienos savivaldybės biudžeto ir politinės valios.

ŠMSM taip pat neprivalo remti vasaros stovyklų, todėl finansavimas kasmet kinta.

Pavyzdžiui, 2020 m. ŠMSM vasaros stovykloms skyrė 8 mln. Eur, 2021 m. netiesiogiai (iš NVŠ krepšelio lėšų) tam buvo numatyta apie 1,9 mln. Eur.

Šiandien dauguma vasaros stovyklų Lietuvoje apmokamos tėvų lėšomis.

Savaitė vasaros stovykloje su nakvyne 1 vaikui kainuoja apie 300–400 Eur, todėl Lietuvos šeimos dažnai renkasi perpus pigesnes 4–5 dienų trukmės dienos stovyklas.

Manau, metas pradėti viešą diskusiją dėl naujo vaikų vasaros stovyklų finansavimo modelio sukūrimo, numatant, pavyzdžiui, kad jei savivaldybė prisideda prie vaikų vasaros stovyklų finansavimo, tuomet kažkokiu procentu nuo sumos prisidėtų ir valstybė.

Toks modelis būtų logiškas ir leistų išgyvendinti šiuo metu pastebimą ydingą praktiką, kuomet valstybei didinant NVŠ finansavimą, savivaldos skiriama dalis atitinkamai traukiasi.

Kokioms NVŠ sritims tikslinga didinti finansavimą ir kas turėtų jį skirti, sprendžia politikai. Svarbu nepamiršti, kad dosniau finansuodami NVŠ, mes investuotume į mūsų visuomenės ateitį ir gerovę.

V. Jankauskas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros informacija 

 

Dalintis: