Vilniaus universiteto tyrimu įvertinti egzaminų rezultatai: kas daro didžiausią įtaką mokinių pasiekimams?

Egzaminų sesija Lietuvoje visuomet sukelia daug emocijų ir diskusijų, ypač kai kalbama apie matematikos egzaminą. 2019–2023 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų analizė, atlikta Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) duomenų mokslo studentų, atskleidžia įdomias tendencijas ir priežastis, darančias įtaką jaunuolių pasiekimams.

Privačios mokyklos – ne pirmose vietose

VU MIF trečiakursiai Ignas Černiauskas ir Jurgis Mickevičius tyrimu siekė išsiaiškinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką mokinių brandos egzaminų pasiekimams. „VBE rezultatai dažnai tampa svarbiu rodikliu vertinant tiek atskirų mokyklų, tiek visos švietimo sistemos efektyvumą“,  – sako I. Černiauskas. Studentai šią temą pasirinko neatsitiktinai – ją duomenų mokslo projektui pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tyrimui jaunuoliai naudojo viešai prieinamus Švietimo valdymo informacinės sistemos, ŠMSM ir Valstybės duomenų agentūros duomenis.

Surinkę duomenis studentai juos paruošė pradinei analizei ir atrinko tyrimui tinkamas mokyklas. Vienas iš kriterijų – kad mokyklose būtų laikyti trys svarbiausi egzaminai – lietuvių kalbos, anglų kalbos ir matematikos. Vėliau buvo braižomi grafikai ir išskiriamos tendencijos, kurios leido susidaryti bendrą vaizdą apie egzaminų situaciją.

„Analizavome, ar skirtinguose regionuose pastebimos ryškios tendencijos ar pokyčiai, ieškojome sąryšių tarp kintamųjų, galinčių turėti įtakos mokinių pasiekimams. Atlikome ir mokyklų lyginamąją analizę, sudarėme 10 geriausių mokyklų reitingus pagal VBE rezultatus. Be to, klasterizavome mokyklas pagal jų rodiklius – sugrupavome panašias mokyklas į klasterius. Galiausiai perėjome prie modeliavimo – naudojome tiesinę regresiją, modeliuodami egzaminų rezultatus skirtingais metais ir skirtinguose klasteriuose. Tai leido išsiaiškinti ir įvertinti egzaminų rezultatų tendencijas per tam tikrą laiką“, – apie atliktą analizę pasakoja studentai.

Matematinės srities studijas pasirinkę jaunuoliai daug dėmesio skyrė matematikos egzamino rezultatų analizei. Studentai pastebėjo, kad įvairios reformos didžiausią įtaką daro būtent matematikos egzaminui. „Įdiegus pokyčius šio egzamino rezultatai arba kyla, arba krenta, tuo tarpu kitų egzaminų rezultatai išlieka gana stabilūs“, – sako J. Mickevičius. Studentai samprotauja, kad dažnai besikeičiančios programos, užduočių formatai ar vertinimo tvarka lemia nepastovius ir sunkiai nuspėjamus egzamino rodiklius.

Vaikinus nustebino, kad, vertinant moksleivių pasiekimus ugdymo įstaigų lygmeniu, privačios mokyklos neatsidūrė pirmose vietose. „Į geriausių mokyklų dešimtuką patenkančios mokyklos – valstybinės, jos išlaiko labai aukštus rezultatus metai iš metų“, – priduria Jurgis.

Svarbiausia geri norai ir pastangos?

Studentai atkreipia dėmesį, kad tarp rodiklių, lemiančių egzaminų rezultatus, svarbų vaidmenį atlieka mokinio motyvacija ir įsitraukimas. „Pastebėjome, kad mokiniai, kurie laiko daugiau egzaminų, dažniausiai pasiekia geresnius rezultatus ir kituose dalykuose“, – sako Ignas. Tai galima sieti su didesniu ir atsakingesniu pasiruošimu egzaminams.

„Jei mokinys vieną egzaminą išlaiko gerai, yra didelė tikimybė, kad ir kitų egzaminų rezultatai bus panašaus lygio. Kitaip tariant, geri vieno dalyko egzamino rezultatai dažnai pasiekiami kartu su gerais ir kitų egzaminų rezultatais, ypač kai moksleivis jų laiko daug“, – kolegai pritaria Ignas.

Šiai išvadai pagrįsti buvo atlikta koreliacinė analizė tarp skirtingų dalykų VBE rezultatų. „Pastebėta, kad, pavyzdžiui, lietuvių kalbos, matematikos ir anglų kalbos VBE rezultatų porinės koreliacijos dažniausiai yra teigiamos ir vidutinio stiprumo. Tai reiškia, kad mokiniai, aukštus balus surinkę viename egzamine, dažnai gerai pasirodo ir kituose“, – savo išvadas pagrindžia studentai.

Kalbėdami apie kitų egzaminų rezultatus, studentai atrado netikėtą koreliaciją. Mokyklose, kuriose mažesnė mokytojų dalis turi daugiau nei 15 metų stažą (t. y. yra daugiau jaunesnių mokytojų), anglų kalbos VBE rezultatai yra geresni. Vaikinai tai sieja su tuo, kad jaunesni pedagogai dažnai taiko šiuolaikiškesnes ir inovatyvesnes mokymo metodikas, kurios efektyviau ugdo kalbinius gebėjimus.

Ši išvada remiasi regresinės analizės rezultatais, kai buvo tiriama, kaip mokyklos mokytojų stažas siejasi su mokinių VBE balais. Pastebėta, kad mokyklose, kuriose jaunesnių mokytojų dalis didesnė, anglų kalbos brandos egzamino vidurkis buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis. „Reikia pabrėžti, kad šis ryšys nebūtinai reiškia, jog jaunesni mokytojai tiesiogiai lemia geresnius rezultatus – tai gali būti susiję ir su kitais veiksniais, pavyzdžiui, mokykloje taikomais mokymo metodais ar mokinių motyvacija. Todėl ši išvada interpretuojama atsargiai“, – apie tyrimo rezultatus kalba studentai.

Vienas labiausiai studentus nustebinusių tyrimo rezultatų – tai, kad, priešingai, nei dažnai manoma, socialiniai ir ekonominiai veiksniai neturi didelės įtakos mokinių pasiekimams.

Prie tokios išvados prieita atlikus regresinę analizę, kurioje buvo vertinta, kaip socialiniai ir ekonominiai rodikliai susiję su VBE rezultatais, į modelį įtraukiant ir kitus galimus kintamuosius. „Nors buvo tikėtasi stipraus poveikio, daugumos veiksnių įtaka buvo silpna arba statistiškai nereikšminga, lyginant su kitais veiksniais, tokiais kaip kitų egzaminų rezultatai ar mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kiti socialiniai tyrimai dažnai prieina priešingas išvadas, todėl šis rezultatas gali būti specifinis tirtam imties ar modelio kontekstui“, – apie nustebinusias tyrimo išvadas sako Jurgis ir Ignas.

Nuolatinės reformos – ne į naudą mokinių pasiekimams

Kad egzaminai, o ypač – matematikos, yra kasmetinis iššūkis abiturientams, mokytojams ir visai švietimo sistemai, pritaria ir VU MIF mokslininkė, studentų darbo vadovė prof. Jurgita Markevičiūtė. „Matematikos egzaminas kasmet tampa visuotiniu klausimu. Abiturientai jaučia didelį spaudimą išlaikyti egzaminą, o viešojoje erdvėje keliamas triukšmas tikrai nepadeda jauniems žmonėms ramiai laikyti egzaminą ir parodyti savo žinias“, – teigia profesorė.

Anot mokslininkės, pirmas dalykas, kuris pagelbėtų abiturientams ir jų tėvams lengviau išgyventi sesiją – atsiriboti nuo informacijos viešojoje erdvėje egzaminų laikotarpiu. „Kasmet svyruojantys matematikos egzaminų rezultatai labiau atskleidžia ne besikeičiančias mokinių žinias, o užduočių kūrėjų ir vertintojų priimtus sprendimus“, – įsitikinusi prof. J. Markevičiūtė.

Mokslininkė sako, kad analizuojant studentų tyrimą ją labiausiai nustebino tai, jog visų nagrinėjamų egzaminų rezultatai teigiamai koreliuoja. „Iš esmės tai rodo, kad stipresnėse mokyklose visų pagrindinių dalykų egzaminų rezultatai aukštesni. Tai gali būti susiję su stipresniais mokytojais ir labiau motyvuotais mokiniais“, – tyrimo rezultatus komentuoja profesorė.

VU informacija