VU pateikia švietimo iššūkių prognozes: mokslininkai ragina priemonių imtis jau dabar

Mažėjantis mokinių ir abiturientų skaičius, didesnė atskirtis tarp Lietuvos apskričių ir traukos centrais tapsiantys trys didieji šalies miestai – apie tokią ateities prognozę pasakoja tyrimą atlikę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai prof. Jurgita Markevičiūtė ir prof. Alfredas Račkauskas.

„Pagrindinė tyrimo žinia – kad dabar mes išgyvename tam tikrą demografinį pakilimą ir pasiūla universitetams artimiausius metus nemažės, tačiau po to laukia kritimas žemyn“, – sako prof. J. Markevičiūtė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad gautos prognozės yra su sąlyga, jog situacija išliks stabili. Anot jos, bet koks kataklizmas – ekonominės, karo krizės, verslo pasitraukimas iš mažesnių rajonų į didesnius – pakeistų padėtį.

Daugiausia mokinių didmiesčiuose, prasčiausia situacija Tauragėje ir Utenoje

Kaip rodo tyrimas „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“, nuo 2000 m. mokinių skaičius reikšmingai mažėja visose Lietuvos apskrityse. Nors 2020 m. kai kuriose apskrityse pastebimas šiek tiek augantis arba stabilesnis moksleivių skaičius, prognozuojama, kad ateityje jų mažės visur, klausimas – kaip sparčiai.

Pasak mokslininkės, geriausia situacija 2030–2035 m. numatoma didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Blogiausia padėtis prognozuojama Alytuje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje.

Profesorės teigimu, jei demografinė situacija nesikeis, tarp mokyklų didės atskirtis: „Kai mokinių skaičius mažėja, dalis mokyklų išnyksta, nes nebėra tiek vaikų. Jau dabar iš atokesnių rajonų problemiška pasiekti mokyklas – tai tik sustiprės, o rajone liks tik pora didesnių mokyklų.“

Utenos apskritis – rizikos zonoje

Tyrimo duomenimis, nuo 2006 iki 2024 m. abiturientų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo daugiau kaip 42 tūkst. iki apie 22 tūkst. – daugiau nei 45 proc. Šis kritimas – beveik nuolatinis, ypač spartus po maždaug 2002 m. To priežastys – emigracija ir mažesnis gimstamumas po 1990-ųjų.

Kaip rodo duomenys, ateities abiturientų skaičiaus prognozė skirtingose apskrityse – skirtinga. Vis dėlto geriausia situacija fiksuojama didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Prognozuojama, kad sostinėje 2030–2035 m. laikotarpiu bus iki 10 tūkst. abiturientų, Kaune – iki 5 tūkst., o Klaipėdoje – iki 3,2 tūkst. abiturientų.

Sudėtingesnė situacija numatoma mažesnėse Lietuvos apskrityse – Telšiuose, Utenoje, Marijampolėje ir Tauragėje. Utenos apskritį Vilniaus universiteto tyrėjai įvardijo kaip vieną didžiausių švietimo sistemos rizikos zonų. Joje abiturientų skaičius nuo 2,2 tūkst. (2010 m.) sumažės iki 600 (2035 m.).

Vis dėlto mokslininkė priduria, kad artimiausius penkerius metus didelis mokyklų uždarymas negresia nė vienai apskričiai, nes situacija bus stabili arba kylanti net iki 2035 m.

„Bet vėliau kritimas bus drastiškas, – sako profesorė. – Prognozuojama, kad 2035 m. Vilniaus apskrityje bus 9,7 tūkst. abiturientų, o 2043 m. – tik 6,7 tūkst., Kauno ir Klaipėdos apskrityse abiturientų sumažės beveik tūkstančiu. Utenos ir Tauragės apskrityse, numatoma, liks mažiau nei 500 dvyliktokų.“

Pasiūla universitetams nėra tolygi

Vienas pagrindinių tyrimo tikslų buvo išanalizuoti būsimų studentų pasiūlą Lietuvos universitetams. Atkreiptinas dėmesys, kad tik dalis abiturientų studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kaip rodo statistika, studijas šalies universitetuose tęsia apie 40 proc. visų abiturientų. Kai kuriose apskrityse šis procentas dar mažesnis, pavyzdžiui, Utenoje, Telšiuose, Šiauliuose ir Panevėžyje universitetuose studijuoti renkasi apie 35 proc., o Tauragėje – vos 30 proc. abiturientų.

Pasak tyrimo autorių, prognozėse aiškus regioninis disbalansas – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turės didžiausią pasiūlą Lietuvos universitetams. Vidutiniuose šalies regionuose – Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje bus išlaikomas panašus stojančiųjų į universitetus skaičius arba šis skaičius lėtai mažės. Tuo tarpu mažesniuose regionuose (Telšiai, Tauragė, Utena, Alytus) stojančiųjų į universitetus srautai išlieka mažiausi.

„Universitetai galėtų atkreipti dėmesį į regionus, kur aukštąjį mokslą renkasi mažesnė dalis abiturientų. Galbūt tai susiję su ekonomine atskirtimi, kurios universitetai neįveiks. Tačiau bendrabučių pasiūla, socialinės stipendijos ir panašios iniciatyvos galėtų paskatinti rinktis studijas universitete“, – teigia prof. J. Markevičiūtė.

Mokslininkė ragina mažinti atskirtį ir rengti mokytojus kokybiškai 

Atsižvelgdama į dabartinę švietimo situaciją ir gautas prognozes, profesorė pabrėžia švietimo atskirties mažinimo ir kokybiško mokytojų rengimo svarbą.

„Nesvarbu, kad mokinių mažėja – turime nepamiršti kokybiško mokytojų rengimo, nes mokytojų trūksta jau dabar. Ar mokinių daug, ar mažai – geras mokytojas reikalingas visiems“, – sako prof. J. Markevičiūtė.

Anot jos, mažėjant demografiniams rodikliams, o kartu ir studentų skaičiui universitetuose, svarbu galvoti apie aukštojo mokslo įstaigų finansavimą.

„Šis klausimas jau seniai sklando viešojoje erdvėje. Pasiūlos universitetams pokyčiai gali paskatinti ieškoti kitų aukštojo mokslo įstaigų finansavimo formų“, – sako mokslininkė.

Siekdami gerinti situaciją regionuose, prof. J. Markevičiūtės teigimu, miestai ir savivaldybės turėtų skatinti jaunų šeimų pritraukimą. „Šiuo metu demografiniai rodikliai rodo, kad dabar regionuose mes turime katastrofiškai mažai vaikų, kuriuos universitetuose pamatysime po 20 metų“, – apibendrina pašnekovė.

VU informacija