Testuojama! Paauglių motyvavimo planuotis karjerą strategijos

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija 

Paauglystė – dinamiškas ir sudėtingas žmogaus raidos etapas, pasižymintis intensyviais fiziniais, emociniais, socialiniais ir kognityviniais pokyčiais (Steinberg, 2017). Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus tapatybė, stiprėja autonomija, ugdomas kritinis mąstymas ir socialiniai įgūdžiai, tačiau kartu didėja psichologinės gerovės pažeidžiamumas (Patton et al., 2016).

Pastarųjų metų tyrimai atskleidžia nerimą keliančias tendencijas: dauguma paauglių susiduria su įvairiais psichosocialiniais iššūkiais, o dalis jų – su ilgalaikiais sunkumais, darančiais įtakos emocinei savijautai, mokymosi motyvacijai bei socialinei integracijai. OECD PISA 2022 duomenimis, tik 60 % visų dalyvavusių tyrimuose šalių 15-mečių teigia  mokykloje besijaučiantys gerai ar labai gerai. Lietuvoje šis rodiklis dar žemesnis – siekia vos 54 % (OECD, 2023). Be to, apie 30 % Europos paauglių bent kartą per savaitę patiria mokymosi streso ar nerimo simptomus (Eurofound, 2021). Ypač prasta emocinė savijauta fiksuojama tarp merginų: pavyzdžiui, Suomijoje net 44 % 15 – 19 metų merginų nurodo dažną nerimo jausmą, kai tarp vaikinų šis rodiklis siekia tik 23 % (Finnish Institute for Health and Welfare (THL), 2022). 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) duomenimis, vos 25 % Lietuvos devintokų savo sveikatą vertina kaip puikią (Europos vidurkis siekia 32 %). Merginų emocinės gerovės rodikliai išlieka nuosekliai žemesni nei vaikinų, ir tik apie 50 % vyresniųjų mokinių tiki savo gebėjimu savarankiškai spręsti problemas (LSMU, 2023). Tokie skaičiai liudija apie silpną saviveiksmingumą, menką emocinį atsparumą bei trūkstamą socialinę paramą, o tai didina  ilgalaikio neigiamo psichikos sveikatos poveikio riziką (WHO, 2021; OECD, 2023). 

Dar viena svarbi tendencija – augantis socialinės atskirties poveikis psichologinei gerovei. Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje paaugliai iš socialiai pažeidžiamų šeimų dažniau patiria mokymosi stresą ir turi ribotą prieigą prie emocinės paramos paslaugų, tuo tarpu Skandinavijos šalių švietimo sistemoje aktyviai taikoma universali psichosocialinė prevencija, kurios poveikis itin reikšmingas paauglių psichologinei gerovei užtikrinti (OECD, 2021). Tai rodo, kad socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka daro didelę įtaką paauglių savijautai, o švietimo politika ir praktika gali sušvelninti esamus skirtumus. 

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, moduliu „Paauglių psichosocialinė charakteristika” siekiama ugdyti švietimo pagalbos specialistų (socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, karjeros specialistų ir kt.) bei profesinių mokymo įstaigų pedagogų, teikiančių specializuotas, bendrojo, profesinio ugdymo ir profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK paaugliams, gebėjimą holistiškai suprasti paauglių, ypač turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) ir augančių nepalankiame socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekste (SEK), ugdymosi iššūkius ir poreikius. Šis holistinis supratimas būtinas siekiant užtikrinti, kad kiekvienas paauglys gautų reikiamą emocinę, socialinę ir edukacinę paramą. 

Modulio tikslas 

Suteikti teorinių žinių ir ugdyti praktinius psichosocialinės paauglių raidos pažinimo bei įtraukios, sveikatai palankios ugdymo aplinkos kūrimo gebėjimus.

Modulio uždaviniai 

1. Supažindinti dalyvius su paauglių, tarp jų SUP ir SEK, psichosocialine charakteristika. 
2. Analizuoti vidinės ir išorinės motyvacijos sąveiką paauglių ugdymo procese. 
3. Aptarti SUP ir SEK poveikį paauglių raidai. 
4. Ugdyti įgūdžius koreguoti strategijas, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius bei kontekstą.

Modulio apimtis

8 akad. val. (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.) 

Modulis rekomenduojamas specialistams, teikiantiems specializuotas, bendrojo, profesinio ugdymo ir profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK mokiniams (švietimo pagalbos specialistams – socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, psichologams, karjeros specialistams ir kt. – bei profesinių mokymo įstaigų pedagogams, siekiantiems geriau suprasti paauglių poreikius ir juos veiksmingai motyvuoti planuojant karjerą). 

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos). Išklausę modulį, specialistai gebės: 

• Atpažinti paauglių fizinio, socialinio ir emocinio vystymosi ypatumus 
• Suprasti SUP ir SEK paauglių individualius poreikius / įvairius mokymosi poreikius bei kylančius iššūkius  ugdymo aplinkoje.  
• Identifikuoti paauglių elgesio modelius ir jų priežastis 
• Vertinti individualius paauglių poreikius ir galimybes 

Modulio turinys (temos) 

• Paauglių, tarp jų SUP ir SEK, psichosocialinė charakteristika; 
• Paauglystės ypatumai ir iššūkiai; 
• SUP ir SEK poveikis paauglių raidai. 

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija 

Ankstyvas mokinių pasitraukimas iš švietimo sistemos – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik akademinį atsilikimą, bet ir gilesnius emocinius, socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus. Šis reiškinys dažnai laikomas struktūrinės nelygybės indikatoriumi ir kelia susirūpinimą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, nes yra glaudžiai susijęs su jaunimo nedarbu, socialine atskirtimi ir ilgalaikiu neaktyvumu. 

Remiantis Europos Komisijos ir EBPO duomenimis, 2024 m. vidutiniškai 9,3 % Europos Sąjungos jaunimo (18–24 m.) buvo palikę švietimo sistemą, neįgiję aukštesnio nei pagrindinio išsilavinimo ir tuo metu nesimokė toliau (European Commission, 2024; OECD, 2024). Tai reikšmingas rodiklis, rodantis ne tik asmens, bet ir sistemos nesugebėjimą užtikrinti mokymosi tęstinumo visiems. Nors ES rodiklis per dešimtmetį sumažėjo nuo ~11,1 % iki žemiausio istorinio lygio, išlieka didelis skirtumas tarp šalių. Pavyzdžiui, Rumunijoje 2024 m. anksti mokyklą paliko net 16,8 % jaunuolių, kai tuo tarpu Kroatijoje – vos 2,0 %. Lietuvoje 2014–2024 m. fiksuotas apie 2,2 %  punkto išaugimas, signalizuojantis, kad problema išlieka aktuali (Eurostat, 2024). 

Tokie skaičiai atskleidžia, kad pasitraukimas nėra atsitiktinis, o veikiau nulemtas struktūrinių ir individualių veiksnių sąveikos. Pagrindiniai iš jų – mokinio asmeniniai sunkumai, socialinė atskirtis, psichologinės problemos, nepalanki šeimos aplinka, mokyklos mikroklimatas, nepakankamas mokytojų ir specialistų pasirengimas atpažinti rizikos ženklus bei ribotas individualizuoto ugdymo taikymas. Dažnai pasitraukimas iš švietimo sistemos prasideda nepastebimai, mokinys ima dažniau praleidinėti pamokas, krenta motyvacija, silpnėja santykiai su bendraamžiais ir pedagogais, o patiriamos emocinės įtampos – nerimas, apatija, socialinis atsiribojimas – išlieka nepastebėtos ar neįvardytos kaip rizikos indikatoriai (OECD, 2023). 

Tyrimai rodo, kad vienas iš efektyviausių veiksnių siekiant užkirsti kelią pasitraukimui – laiku suteikta kryptinga pagalba. Tai reiškia ne tik akademinės pagalbos teikimą, bet ir emocinę paramą, įsiklausymą, individualų mokymosi planavimą. Sėkmingose mokyklose ankstyvo pasitraukimo rizika mažinama ne drausminant ar kontroliuojant, o kuriant tvirtą santykį, lankstų požiūrį į ugdymą ir mokinio įgalinimą. Dėl šios priežasties vis dažniau akcentuojamos ne tik formalių žinių, bet ir emocinio raštingumo, atsparumo (angl. resilience) ir profesinio planavimo svarba – ypač profesinėse bei bendrojo ugdymo mokyklose, kur mokosi socialiai pažeidžiami ar SUP/SEK  (specialiųjų ugdymosi poreikių / socialinio-ekonominio konteksto poreikių) turintys mokiniai (European Education and Training Monitor, 2023; EASNIE, 2023).  

Tuo pačiu svarbu pabrėžti statistikos duomenimis grįstos švietimo vadybos vaidmenį. Stebėsenos sistemų (pvz., lankomumo, pažangumo, elgesio pokyčių analizės) integravimas leidžia mokykloms veikti prevenciškai, o ne reaguoti tada, kai jau per vėlu. Tokia analizė padeda laiku identifikuoti rizikos židinius – tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygmeniu ir kurti tikslingas intervencijos priemones (European Commission, 2024). 

Taip pat svarbu suprasti, kad ankstyvas pasitraukimas iš mokyklos – tai ne vien statistinis rodiklis, o žmogaus gyvenimo kelio lūžis. Kiekvienas atvejis reikalauja konteksto supratimo, kompleksinio sprendimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Prevencija tampa sėkminga tik tuomet, kai veikiama integruotai: sujungiamos mokyklos, šeimos, vietos bendruomenės ir socialinės pagalbos grandys, o mokinys laikomas ne „problema“, bet partneriu, kuriam reikia tinkamos aplinkos augti ir išmokti pasitikėti savimi bei ateitimi. 

Modulyje „Paauglių pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija ir mokinių motyvacijos didinimas“ nagrinėjamos ankstyvo mokinių pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys ir prevencijos strategijos, akcentuojant mokinių mokymosi motyvacijos išlaikymą. 

Modulio tikslas  

Suteikti dalyviams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių paauglių pasitraukimo rizikos veiksniams atpažinti bei taikyti veiksmingas motyvacijos skatinimo ir pasitraukimo prevencijos strategijas mokyklose, šeimose ir bendruomenėse. 

Modulio uždaviniai 

1. Supažindinti su naujausiais mokinių pasitraukimo rodikliais Europos Sąjungoje ir EBPO šalyse, suprasti, kaip socioekonominiai veiksniai, mokyklos mikroklimatas ir bendruomenės kontekstas lemia mokinių pasiekimus bei išlikimą švietimo sistemoje. 
2. Ugdyti gebėjimą atpažinti rizikos veiksnius, identifikuoti ankstyvuosius signalus, rodančius galimą mokinio pasitraukimą, ir taikyti ankstyvojo įspėjimo principus savo institucijos lygmeniu. 
3. Planuoti ir taikyti prevencines priemones, įtraukiant šeimas, mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius, siekiant stiprinti mokinių motyvaciją, emocinę gerovę ir įsitraukimą. 
4. Tobulinti gebėjimus sistemingai analizuoti lankomumo, pažangumo ir elgesio duomenis, juos interpretuoti ir vertinti taikomų priemonių veiksmingumą sprendžiant mokinių pasitraukimo problemą. 

Modulio apimtis

8 akad. val. (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.) 

Modulis rekomenduojamas specialistams, teikiantiems specializuotas, bendrojo, profesinio ugdymo ir profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK mokiniams, švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, psichologams, karjeros specialistams ir kt.) bei profesinių mokymo įstaigų mokytojams, siekiantiems geriau suprasti paauglių poreikius planuojant profesijos pasirinkimą.  

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos)

Išklausę modulį specialistai gebės: 

• Identifikuoti mokinio pasitraukimo iš švietimo sistemos rizikos veiksnius. 
• Atpažinti ankstyvus pasitraukimo signalus. 
• Taikyti prevencijos strategijas ir intervencijos metodus. 
• Kurti trumpalaikius ir ilgalaikius motyvacijos didinimo planus. 

Modulio turinys

• Paauglių pasitraukimo iš bendrojo ir profesinio ugdymo sistemos priežastys 
• Prevencijos strategijos ir ankstyvojo įspėjimo sistemų kūrimas 
• Motyvacija ir jos svarba paauglių karjeros planavimui 

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija 

Paauglių mokymosi motyvacija – tai daugialypis ir dinamiškas reiškinys, susiformuojantis nuolatinėje vidinių ir išorinių veiksnių sąveikoje (Ryan & Deci, 2000; Zimmerman & Schunk, 2011). Ją lemia tiek individualūs paauglio aspektai – tokie kaip asmeniniai tikslai, gebėjimas savarankiškai planuoti ir reguliuoti mokymąsi, pasitikėjimas savo jėgomis – tiek aplinkos veiksniai, tokie kaip emocinė parama iš mokytojų ir bendraamžių, ugdymo turinio prasmingumas bei platesnė socialinė ir ekonominė aplinka, kurioje mokinys mokosi ir gyvena (Ryan & Deci, 2000; Zimmerman & Schunk, 2011). Kaip jau aptarėme ankstesniuose moduliuose, paauglystė – tai laikotarpis, kuomet stipriai kinta mokinio tapatumas, vertybinės nuostatos ir savęs suvokimas, o tuo pačiu didėja poreikis autonomijai bei vidinei prasmei (Steinberg, 2017), tai glaudžiai siejasi ir su motyvacija. 

Tyrimai rodo, kad motyvacijos trūkumas dažnai susijęs su mažesniu mokinių įsitraukimu į mokymąsi, didesne tikimybe palikti mokyklą ir sunkumais planuojant karjerą. Didžiausia rizika kyla tiems mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) arba auga socialiai, ekonomiškai ar kultūriškai sudėtingose sąlygose (SEK). Tokie mokiniai dažnai susiduria su papildomais iššūkiais – ne tik mokymosi sunkumais, bet ir emociniais, socialiniais ar net praktiniais kliuviniais, kurie apsunkina jų dalyvavimą ugdymo procese (OECD, 2023). 

Atsižvelgiant į šias aplinkybes modulyje nagrinėjamos pagrindinės šiuolaikinės mokymosi motyvacijos teorijos: savarankiškumo teorija, pasiekimų tikslų teorija, lūkesčių ir vertės teorija, atribucijos ir kitos teorijos. Šios teorijos padeda geriau suprasti, kodėl kai kurie mokiniai atkakliai siekia tikslų, o kiti – greitai praranda norą mokytis. Tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie geba patys reguliuoti savo mokymosi procesą, aiškiai suvokia tikslus ir jaučia mokymosi prasmę, pasiekia aukštesnių rezultatų ir ilgiau išlaiko motyvaciją (Zimmerman & Schunk, 2011; Panadero, 2017). Taip pat gilinamasi į vidinę ir išorinę motyvaciją – ypač svarbius aspektus dirbant su paaugliais ugdymo įstaigose.

Aptariamos galimos motyvacijos strategijos, galinčios padėti ne tik palaikyti mokymosi pastangas, bet ir iš naujo „įjungti“ mokinius, kurie jaučiasi atitrūkę ar praradę tikslą. Pavyzdžiui, kai mokykloje taikomos tikslingos intervencijos – mentorystės programos, personalizuoti tikslų planai, žaidybinės platformos ar profesinio orientavimo veiklos – mokiniai dažniau jaučia, kad mokymasis susijęs su jų pačių gyvenimu ir ateitimi (Ryan & Deci, 2000; Wang & Tahir, 2020). Toks įsitraukimas ne tik stiprina vidinę motyvaciją, bet ir mažina pasitraukimo riziką, ypač tarp tų, kurie patiria mokymosi sunkumų ar socialinį atotrūkį. 

Šiame modulyje dėmesys skiriamas įtraukties principui – siekiama atsakyti į klausimą, kaip motyvuoti kiekvieną mokinį, nepaisant jo pradinio pasirengimo, gebėjimų ar patirčių. Nagrinėjami praktiniai sprendimai, kurie padeda kurti prasmingą, mokiniui aktualią mokymosi patirtį, stiprina jo aktyvų vaidmenį (agentiką) ugdymo procese ir padeda išlaikyti tvirtą ryšį su švietimo sistema. 

Modulio tikslas 

Suteikti dalyviams teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, reikalingų paauglių (ypač turinčių SUP ar patiriančių SEK sąlygas) motyvacijai pažinti, ugdyti ir palaikyti. Dalyviai mokysis taikyti moksliniais tyrimais grįstas strategijas, kurios padeda skatinti aktyvų mokinių įsitraukimą į ugdymo procesą, sumažinti mokyklos nebaigimo riziką bei stiprinti karjeros planavimo įgūdžius. 

Modulio uždaviniai 

1. Supažindinti dalyvius su pagrindinėmis šiuolaikinėmis mokymosi motyvacijos teorijomis bei jų taikymo galimybėmis ugdymo praktikoje. 
2. Analizuoti vidinės ir išorinės motyvacijos sąveiką paauglių ugdymo procese, ypatingą dėmesį skiriant mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) ir augantiems sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis ar kultūrinėmis (SEK) sąlygomis. 
3. Aptarti individualizuotų pedagoginių priemonių ir metodų, atitinkančių skirtingų mokinių poreikius, parinkimo principus. 
4. Pristatyti praktinius motyvavimo būdus ir įrankius (pvz., mentorystę, žaidybinimo metodus, personalizuotus tikslų planus, profesinio orientavimo veiklas) bei jų pritaikymo galimybes įvairiose ugdymo situacijose. 
5. Lavinti dalyvių gebėjimą planuoti ir įgyvendinti motyvacijos stiprinimo strategijas, užtikrinant mokinių įsitraukimą, mokymosi prasmingumą ir ryšį su asmeniniais bei profesiniais tikslais. 
6. Ugdyti įgūdžius vertinant taikomų motyvavimo priemonių efektyvumą ir prireikus koreguoti strategijas, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius bei kontekstą. 

Modulio apimtis

8 akad. val. (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.)

Modulis rekomenduojamas specialistams, teikiantiems specializuotas, bendrojo, profesinio ugdymo ir profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK mokiniams: švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, psichologams, karjeros specialistams ir kt.) bei profesinių mokymo įstaigų mokytojams, siekiantiems geriau suprasti paauglių poreikius ir juos veiksmingai motyvuoti planuojant savo karjerą. 

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos) 

Išklausę modulį, dalyviai gebės: 

• Taikyti motyvacijos teorijas praktinėje veikloje 
• Parinkti tinkamas motyvavimo strategijas skirtingiems mokiniams 
• Naudoti šiuolaikiškas motyvavimo metodikas ir įrankius 
• Vertinti motyvavimo veiksmų efektyvumą ir koreguoti metodus 

Modulio turinys 

• Paauglių, įskaitant SUP ir SEK, motyvavimo mokytis strategijos 
• Individualizuotos pedagoginės priemonės ir metodai 
• Praktiniai motyvavimo būdai ir įrankiai

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija 

Švietimo pagalbos ir profesinio orientavimo klausimai šiandien yra ypač aktualūs tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Globalūs ekonominiai ir technologiniai pokyčiai, darbo rinkos struktūros kaita, spartus skaitmenizavimas bei socialinės įtraukties siekis reikalauja, kad kiekvienas paauglys turėtų ne tik prieigą prie kokybiško ugdymo, bet ir galimybes sąmoningai planuoti savo karjerą. Švietimo pagalbos specialistų veikla užtikrina, kad mokiniams būtų sudarytos sąlygos įveikti mokymosi, emocinius ir socialinius sunkumus, o profesinis orientavimas padeda jaunuoliams rasti ryšį tarp jų gebėjimų, interesų ir realių profesinių galimybių (OECD, 2024). 

Lietuvoje šių sričių svarba yra nuosekliai pabrėžiama nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose. Nacionalinė švietimo agentūra savo analizėse akcentuoja, kad vienas pagrindinių švietimo sistemos uždavinių yra „užtikrinti įtraukų ir kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui“ (NŠA, 2024). Tai reiškia, kad švietimo pagalbos priemonės turi būti prieinamos tiek mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), tiek tiems, kurie patiria socialinės-ekonominės-kultūrinės (SEK) rizikos veiksnius. Tokiu būdu siekiama sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus ir užtikrinti jų visapusišką dalyvavimą ugdymo procese. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) taip pat numato, kad viena iš prioritetinių sričių yra švietimo pagalbos sistemos stiprinimas bei profesinio orientavimo paslaugų plėtra. Ministerijos strateginiuose dokumentuose pabrėžiama, jog „kokybiškos švietimo pagalbos užtikrinimas ir profesinio orientavimo paslaugų plėtra yra būtina sąlyga siekiant sumažinti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką bei skatinti mokinių sąmoningą profesijos pasirinkimą“ (ŠMSM, 2023).  

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad švietimo pagalba ir profesinis orientavimas tiesiogiai susiję su socialinės atskirties mažinimu. UNESCO (2023) Global Education Monitoring (GEM) ataskaitoje pabrėžiama, kad valstybės, kurios sistemingai stiprina individualią pagalbą ir profesinio konsultavimo paslaugas, pasiekia ne tik geresnių akademinių rezultatų, bet ir aukštesnį jaunimo užimtumo lygį. Be to, HBSC (2023) tyrimas parodė, kad Lietuvos paaugliai patiria aukštesnį emocinį stresą nei ES vidurkis, o tai dar labiau sustiprina poreikį teikti kompleksinę psichologinę pagalbą ir užtikrinti motyvuojantį profesinį orientavimą. 

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, moduliu „Švietimo pagalba ir profesinis orientavimas“ siekiama ugdyti švietimo pagalbos specialistų (socialinių pedagogų, specialiųjų pedagogų, psichologų, karjeros specialistų ir kt.) bei profesinio ir bendrojo ugdymo įstaigų mokytojų gebėjimą holistiškai suprasti paauglių, ypač turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir augančių nepalankiame socialiniame, ekonominiame ar kultūriniame kontekste, ugdymosi bei profesinio planavimo iššūkius ir poreikius. Šis holistinis supratimas būtinas siekiant užtikrinti, kad kiekvienas paauglys gautų reikiamą emocinę, socialinę, edukacinę pagalbą ir profesinio orientavimo  paslaugas, leidžiančias sąmoningai planuoti savo ateitį ir sėkmingai integruotis į darbo rinką. 

Modulio tikslas 

Suteikti mokymų dalyviams teorinių žinių bei ugdyti praktinius gebėjimus teikti personalizuotas švietimo pagalbos paslaugas, organizuoti profesinį orientavimą SUP ir SEK mokiniams bei palaikyti paauglių profesinio pasirinkimo procesą, siekiant užtikrinti įtrauktį, kokybišką ugdymą ir socialinę lygybę. 

Modulio uždaviniai

1. Išanalizuoti švietimo pagalbos specialistų vaidmenis ir personalizuotų paslaugų organizavimo ypatumus. 
2. Aptarti SUP ir SEK mokinių profesinio orientavimo principus bei gerąsias praktikas bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigose. 
3. Supažindinti su paauglių profesinio pasirinkimo proceso teoriniais modeliais (Super, Holland) bei jų taikymo galimybėmis švietimo įstaigose. 
4. Sudaryti sąlygas įgytas žinias pritaikyti praktikoje analizuojant atvejus, rengiant individualius pagalbos planus ir planuojant profesinio orientavimo veiklas. 

Modulio apimtis

8 akad. val. (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.) 

Modulis rekomenduojamas specialistams, teikiantiems specializuotas, bendrojo, profesinio ugdymo ir profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK mokiniams: švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, psichologams, karjeros  specialistams ir kt.) bei profesinių mokymo įstaigų mokytojams, siekiantiems geriau suprasti paauglių poreikius ir juos veiksmingai motyvuoti renkantis profesiją. 

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos)

Išklausę modulį specialistai gebės: 

• Organizuoti individualizuotų paslaugų teikimo procesus 
• Koordinuoti švietimo pagalbos veiklas 
• Teikti profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK mokiniams savo kompetencijos ribose 
• Efektyviai bendradarbiauti su šeimomis ir kitais specialistais. 

Modulio turinys

• Švietimo pagalbos specialistų teikiamos individualizuotos paslaugos
• SUP ir SEK profesinis orientavimas bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigose 
• Paauglių profesinio pasirinkimo proceso palaikymas