Įvadas

Įvadas

Kas yra ugdymas karjerai, ir kodėl svarbu vaikus ugdyti karjerai nuo mažens? Į šį klausimą atsakysime mokslininkų žodžiais: „Ignoruoti vaikystėje vykstantį karjeros raidos procesą yra tarsi nepaisyti dirvos, į kurią bus sodinamas sodas, kokybės“.

- Niles ir Harris-Bowlsbey

 

Pagrindinių karjeros raidos vaikystėje mokslininkų (Gottfredson, 2005; McMahon ir kt., 2002; Savickas, 2013) reikšmingi darbai neabejotinai daro didelę įtaką pedagogikai. Crause, Watsonas ir McMahonas (2017) nurodė, kad yra dvi skirtingos karjeros raidos vaikystėje kategorijos: sąmoninga (formalus karjeros mokymasis) ir nesąmoninga (tai, ką vaikai mato ir girdi savo aplinkoje). Pradinėje mokykloje reikia atidžiai vartoti žodžius „karjera“ arba „karjeros“, nes iš esmės tai daugiausia tyrinėjimo laikotarpis, kai vaikų siekiai yra tik įsivaizduojami ir neaiškūs. Karjeros raida – tai raidos užduočių seka (Super ir kt., 1996, p. 132), kuriai būdinga, kad ankstyvosios vaikystės fantazijos ir vaidmenų žaidimai darbo prasmei ir galimybėms tyrinėti galiausiai užleidžia vietą interesams ir gebėjimams, lemiantiems karjeros siekius, veiklos pasirinkimą ir karjeros planavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad jau penkerių metų vaikai gali išreikšti profesines svajones (Phipps, 1995), ir kad profesiniai pasirinkimai formuojasi anksti (Poole ir Low, 1985), ugdymas karjerai teikia galimybių įkvėpti ir motyvuoti vaikus siekti sėkmės. Natūralus ankstyvasis vaikų smalsumas ir karjeros tyrinėjimas yra derantys procesai (Watson ir McMahon, 2017). Vaikų karjeros tyrinėjimas ir kompetencijų raida prasideda ankstyvame amžiuje (Gottfredson, 2002). Maži vaikai smalsiai domisi įvairiomis profesijomis; jie žaidžia ir, stebėdami suaugusiuosius, susidaro vaizdinius, kuo bus, kai užaugs. Vaikams pradėjus lankyti pradinę mokyklą, toks karjeros tyrinėjimas jau iki tol truko kelerius metus (Watson ir McMahon, 2017) ir tęsis mokykloje.

Yra ir kitų argumentų, kodėl svarbu vaikus ugdyti karjerai nuo mažens. Tai – rūpestis dėl vaikų gerovės. Vaikų karjeros siekiai – svarbus atspirties taškas kelyje į profesinį gyvenimą (Flouri, Joshi, Sullivan ir Moulton, 2017). Paprastai didelės svajos, ambicijos siejamos su teigiamais ateities rezultatais. Ambicijos laikui bėgant vystosi nuo įsivaizduojamų iki konkrečių. Augdami vaikai peržiūri savo ambicijas, atsižvelgdami į gebėjimus ir interesus, taip pat visuomenės ir tėvų įtaką (Flouri ir kt., 2017; Gottfredson, 2002, 2005). Mokytojai ir kiti specialistai, organizuodami ugdymo karjerai veiklas, turi atsižvelgti į tai, kad šeima daro didelę įtaką vaikų karjeros siekiams. Vaikai iš žemą socialinį ir ekonominį statusą turinčių šeimų dažnai turi mažesnes ambicijas mokytis ir yra linkę svajoti apie mažiau prestižines profesijas nei vaikai iš aukštesnį socialinį ir ekonominį statusą turinčių šeimų (Flouri ir kt., 2017, Erentaitė ir kt., 2022). Ugdymas karjerai mokykloje turėtų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas karjeros starto galimybes.

Pradinių klasių mokinių tyrimai parodė, kad mokinių profesinių siekių pobūdis susijęs su vėlesniais mokymosi rezultatais, o didesni siekiai teigiamai susiję su aukštesniais pasiekimais ir mažesniu iškritimo iš mokyklos skaičiumi (Knight, 2015, p. 76). Londono universitetinio koledžo projektas ASPIRES, vykdytas atliekant ilgalaikį stebėjimą, parodė, kad mokiniai, kurie būdami 10 metų amžiaus neišreiškė su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir (arba) matematika (STEM) susijusių siekių, iki 14 metų amžiaus greičiausiai neišsivystys STEM siekių ir rečiau rinksis gamtos mokslų dalykus, nors būtent jų pasiekimai siejami su didesniu suaugusiųjų uždarbiu (Archer, 2014). Šis tyrimas rodo, kad vaikystėje prasideda karjeros tapatumo konstravimo procesas, kuris tęsiasi visą gyvenimą (McMahon, 2014). Todėl ugdymo karjerai tikslas yra padėti kiekvienam mokiniui išsiugdyti tinkamą pasaulio supratimą, galintį tapti pagrindu tolesniems gyvenimo pokyčiams.

Mokytojai (ir kiti asmenys) ugdymo karjerai neturėtų suprasti tik kaip paaugliams arba suaugusiesiems, kurie pereina į kitą gyvenimo etapą, reikalingo proceso. Priešingai, „su karjera susijęs mokymasis“ apima įvairias ugdymo pradinėse klasėse veiklas, kuriomis siekiama, kad vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įgytų įvairiapusės patirties ir susipažintų su mokymusi, permainomis ir darbo pasauliu (Kashefpakdel ir kt., 2019). Ugdytojai pradinių klasių mokinius ruošdami karjerai skatina juos galvoti apie galimus karjeros pasirinkimus ir apie tai, kuo mokomieji dalykai yra svarbūs būsimam profesiniam gyvenimui. Šio ugdymo vertė tiek vaikams, tiek bendruomenei – gebėjimas priimti tinkamus su karjera ir pokyčiais susijusius sprendimus.

Šiame metodiniame leidinyje pateikiamas visuminis ir nuoseklus požiūris į mokinių ugdymą karjerai. Mokytojo knygos paskirtis – padėti planuoti, organizuoti, diferencijuoti ir individualizuoti 1–4 klasių mokinių ugdymo karjerai procesą dirbant su mokinio knyga ir užduočių paketais bei teikti ugdymo procesui reikalingos papildomos medžiagos.

1–4 klasių mokinių ugdymo karjerai mokomasis ir metodinis turinys sukurtas remiantis:

  • Ugdymo karjerai programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72),
  • Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309),
  • Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-755, galiojanti suvestinė redakcija 2022-05-26).
  • Ugdymo karjerai paslaugų virtualios aplinkos koncepcija (2021) ir kitais susijusiais dokumentais.

Taip pat atsižvelgėme į naujausius mokslinius ir metodinius šaltinius, Europos Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos išvadas ir rekomendacijas. 1–4 mokiniams skirtas ugdymo karjerai turinys atliepia šio amžiaus tarpsnio mokinių ugdymo karjerai poreikius ir ugdymo(si) specifiką. Laikėmės šių turinio formavimo principų: kokybės, dalykinio tikslumo ir teisingumo, mokinių amžiaus tarpsnio pažinimo ypatumų atitikties, ugdymo tikslų suderinamumo, pristatomų sąvokų, teorijų, interpretacijų šiuolaikiškumo, grįžtamojo ryšio ir pritaikomumo, galimybės motyvuoti ir sudominti besimokančiuosius, galimybės naudoti įvairiuose mokymosi kontekstuose ir su skirtingais besimokančiaisiais.

Šiuolaikinių informacinių komunikacinių technologijų (IKT) galimybės leidžia karjeros paslaugas ir priemones perkelti į virtualią erdvę ir padaryti jų turinį prieinamą, patrauklų įvairioms tikslinėms grupėms. Faktas, kad vis didesnė gyventojų dalis, ypač – mokiniai ir jaunimas – IKT integruoja į savo kasdienę veiklą (Bimrose ir kt., 2015), skatina daugiau dėmesio skirti šiuolaikiško suskaitmeninto ugdymo karjerai mokomojo ir metodinio turinio kūrimui. IKT sukuria galimybę teikti paslaugas socialiai pažeidžiamoms, turinčioms specialiųjų ugdymosi poreikių visuomenės grupėms ir užtikrinti vienodą paslaugos kokybę tiek didmiesčių, tiek nutolusių regionų gyventojams, t. y. įgalina atsirasti progresyvesnę visuomenės įtrauktį (Keele, Swann, Davie-Smythe, 2020).

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 38-1804).

Karjeros kompetencijos – žinios, gebėjimai ir vertybinės nuostatos, reikalingos sąmoningai ir sėkmingai kurti ir valdyti savo karjerą, t. y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką. Karjeros kompetencijos yra bendrosios asmeninės kompetencijos dalis, glaudžiai susijusi su kitomis bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijomis (Ugdymo karjerai programa, 2014).

Ugdymas karjerai apima keturias ugdymo sritis: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo (žr. 1 pav.).

1 pav. Karjeros kompetencijų sritys ir turinys

Detaliai aprašant kiekvieną kompetencijų sritį, svarbu pastebėti, kad visos karjeros kompetencijos yra sistemiškai susijusios: pavyzdžiui, be savęs pažinimo ir priėmimo kompetencijos (A1) negalima su karjera susijusių sprendimų priėmimo (C1), karjeros plano sudarymo ir atnaujinimo (C3) kompetencija. Karjeros informacijos paieškos ir veiksmingo naudojimo (B1) kompetencija svarbi ugdant efektyvios darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo (D3) kompetenciją.

Kiekvieną karjeros kompetenciją nusako tam tikros žinios ir supratimas, gebėjimai ir nuostatos, kurie atitinkamai plečiasi ir (arba) gilėja, pereinant iš vieno ugdymo lygmens į kitą didėjimo tvarka, nuo siauresnių ir paprastesnių iki sudėtingesnių ir susiliejančių elementų. Todėl aprašant karjeros kompetencijas toliau bus aptariami ją nusakantys elementai (žinios ir supratimas, gebėjimai, vertybinės nuostatos) ir jų ugdymo galimybės.

Savęs pažinimo (A) srityje – dvi kompetencijos: A1 – Savęs pažinimas ir priėmimas ir A2 –Socialinės aplinkos, socialinių vaidmenų ir jų poveikio asmeninei karjerai pažinimas.

A1. Savęs pažinimo ir priėmimo kompetencijos esmė – pažinti savo asmenybės ypatumus (savybes, vertybes, gabumus, polinkius, interesus, kompetencijas), savo asmenybę kaip visumą ir asmenybės ypatumų sąsajas su karjera; būti savimi, priimti save, vertinti ir kūrybingai realizuoti save.

Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas, kaip asmenybės savybės, vertybės, gabumai, polinkiai, interesai ir kompetencijos paveikia karjeros sprendimus ir trajektorijas. Itin svarbūs gebėjimai taikyti objektyvaus įsivertinimo priemones, technikas, įrankius, įvardyti ir pavyzdžiais pagrįsti savo asmenybės stipriąsias ir tobulintinas puses, numatyti tobulėjimo gaires, integruoti įvairius savęs pažinimo aspektus, sudarant ir atnaujinant karjeros planą. Ugdant savęs pažinimo ir priėmimo kompetenciją skatinama pažinti ir tyrinėti save, savo kaitą, priimti save, vertinti save realiai ir teigiamai, drįsti rizikuoti ir realizuoti save.

1–4 klasėse mokiniai pripažįsta savo asmenybės savitumą, pažįsta savo asmenybės savybes, poreikius, pomėgius, polinkius.

A2. Socialinės aplinkos, socialinių vaidmenų ir jų poveikio asmeninei karjerai pažinimo kompetencijos esmė – pažinti ir sąmoningai vertinti socialinės aplinkos įtaką, esamus ir numatomus savo socialinius vaidmenis planuojant ir įgyvendinant karjerą.

Šios kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie socialinių ryšių įvairovę bei dinamiką, socialinės aplinkos įtaką karjerai, bendradarbiavimo svarbą mokymosi ir darbinės veiklos sėkmei, skirtingais žmogaus gyvenimo etapais išryškėjančių socialinių vaidmenų įtaką karjerai. Būtina kompetencijos dalis – gebėjimas analizuoti savo socialinę aplinką, įvertinti socialinių ryšių pobūdį, bendradarbiauti mokymosi grupėje ir tarp grupių, nagrinėti savo esamus ir numatyti būsimus socialinius vaidmenis bei su jais susijusius įsipareigojimus, analizuoti, kaip esami ir būsimi socialiniai vaidmenys riboja ir (arba) praplečia karjeros galimybes. Kompetencijai svarbi nuostata kritiškai vertinti socialinės aplinkos bei socialinių vaidmenų poveikį karjerai.

1–4 klasėse mokiniai papasakoja apie savo artimiausios socialinės aplinkos (šeimos, giminės, klasės, mokyklos) atstovų atliekamus socialinius ir profesinius vaidmenis bei jų svarbą bendruomenės gyvenime.

Karjeros galimybių pažinimo (B) srityje išskiriamos trys kompetencijos: B1 – Karjeros informacijos paieška ir veiksmingas naudojimas, B2 – Mokymosi visą gyvenimą galimybių pažinimas, B3 – Darbo pasaulio galimybių, įvairovės ir kaitos pažinimas.

B1. Karjeros informacijos paieškos ir veiksmingo naudojimo kompetencijos esmė – rasti, analizuoti, sisteminti, vertinti ir įgyvendinant karjerą naudotis aktualia karjeros informacija (apie savęs pažinimą, tobulinimąsi, darbus, profesijas, mokymosi, įsidarbinimo galimybes ir kt.).

Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas, kur ir kaip ieškoti ir rasti informacijos apie savęs pažinimą ir tobulinimąsi, užimtumo sritis, darbus, profesijas, mokymosi formas ir kryptis, visų tipų mokymosi įstaigas, įsidarbinimo galimybes ir kitus aktualius karjeros klausimus, informacijos paieškos, tvarkymo, sisteminimo ir atnaujinimo būdus. Ugdomi gebėjimai naudojantis įvairiais informacijos rinkimo būdais rasti, analizuoti, sisteminti, kritiškai vertinti ir nuolat atnaujinti sau aktualią karjeros informaciją. Mokiniai skatinami nuolat domėtis aktualia karjeros informacija ir tikslingai panaudoti ją siekiant karjeros tikslų.

1–4 klasėse mokiniai naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, renka informaciją apie darbo veiklų ir profesijų įvairovę.

B2. Mokymosi visą gyvenimą galimybių pažinimo kompetencijos esmė – pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybių įvairovę ir pasirinkti sau veiksmingiausius mokymosi būdus. Kompetencijos pagrindas – žinios apie mokymosi visą gyvenimą galimybes ir būdus, mokymosi strategijas. Kompetenciją parodo gebėjimas pasirinkti ir taikyti sau tinkamus mokymosi būdus ir metodus, kurie padėtų veiksmingai tobulėti ir siekti išsikeltų karjeros tikslų, objektyviai vertinti, išbandyti ir sąmoningai pasirinkti sau tinkamas mokymosi galimybes, institucijas. Mokiniai skatinami jausti poreikį mokytis ir tobulėti, pripažįstant tai kaip labai įdomų ir sėkmingai karjerai būtiną visą gyvenimą trunkantį procesą, pažinti ir praktiškai išbandyti plačią mokymosi galimybių įvairovę.

1–4 klasėse mokiniai pasirenka ir taiko veiksmingus mokymosi būdus atskiroms užduotims; pagal kaupiamojo vertinimo kriterijus nustato savo mokymosi pažangos pokytį; paaiškina nuolatinio mokymosi svarbą savo pažangai; svarsto tolimesnio mokymosi galimybes.

B3. Darbo pasaulio galimybių, įvairovės ir kaitos pažinimo kompetencijos esmė – pažinti darbo pasaulio galimybes (įvairius darbus ir profesijas (ypač tas, kurios domina), jų tipus ir kt.), suprasti jo kaitos tendencijas ir tai susieti su savo karjera. Svarbi šios kompetencijos sudėtinė dalis – žinios apie darbų įvairovę pagal įvairius kriterijus (pobūdį, savarankiškumą, atsakomybę, sudėtingumą, darbo organizavimą, ūkio sektorius ir pan.), svarbiausias profesijų ir veiklų klasifikavimo sistemas, darbo pasaulio kaitos tendencijas ir jų galimą poveikį žmogaus karjerai. Kompetenciją parodo gebėjimas tyrinėti darbo pasaulio įvairovę ir atrasti sau labiausiai patinkančias veiklas – rinkti, interpretuoti, vertinti ir asmeninės karjeros tikslams panaudoti surinktą informaciją apie pasirinktas profesijas, dominančius ūkio sektorius, karjeros kryptis, organizacijas, darbo vietas, pareigybes bei įvertinti galimą darbo pasaulio kaitos poveikį pasirinktai asmeninei karjerai. Svarbi kompetencijos sudėtinė dalis – nuostata kryptingai domėtis darbo pasauliu ir jo galimybėmis, tyrinėti ir išbandyti profesijas, veiklas, kurios labiausiai patinka, atitinka asmenines svajones, vertybes, gebėjimus, tikslus.

Šiai kompetencijai itin svarbi tiesioginė patirtis, įgyta veiklinimo, praktikos ar kitu būdu ir bendraujant su atitinkamų profesijų atstovais.

1–4 klasėse mokiniai pažįsta darbo formas, profesijų įvairovę.

Karjeros planavimo (C) srityje išskiriamos trys kompetencijos: C1 – Gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimas, C2 – Su karjera susijusių sprendimų priėmimas, C3 – Karjeros plano sudarymas ir atnaujinimas.

C1. Gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimo kompetencijos esmė – išsikelti, vertinti ir suderinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir prioritetus, koreguoti juos atsižvelgiant į asmeninius ir aplinkos pokyčius. Kompetencijos pagrindas – žinios apie tikslų, prioritetų ir asmeninės vizijos formulavimo ir derinimo principus, aplinkos poveikį žmogaus gyvenimo ir karjeros tikslams, karjeros ir darbo rinkos kaip nuolat kintančio reiškinio supratimas. Kompetencijos požymis – gebėjimas formuluoti savo asmeninę viziją remiantis žiniomis apie save patį ir socialinę aplinką, pasirinkti savo gyvenimo prioritetus, kelti ir suderinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir numatyti veiksmų planą jiems įgyvendinti, periodiškai įsivertinti ir prireikus koreguoti savo karjeros ir gyvenimo tikslus atsižvelgiant į asmeninį tobulėjimą, brandą, socialinės aplinkos ir darbo pasaulio pokyčius. Svarbi nuostata veikti tikslingai, pagal susikurtą asmeninę viziją bei karjeros tikslus ir atsižvelgiant į reikšmingus aplinkybių pokyčius.

1–4 klasėse mokiniai svajoja ir įvardija savo artimiausius veiklos tikslus.

C2. Su karjera susijusių sprendimų priėmimo kompetencijos esmė – savarankiškai ir apgalvotai priimti karjeros sprendimus, juos reflektuoti ir kritiškai vertinti, taikyti įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas. Kompetencijos pagrindas – žinios apie karjeros sprendimų procesą, karjeros sprendimo priėmimui taikomus modelius ir technikas, su karjeros sprendimais susijusių sunkumų įveikimo būdus. Kompetencijos požymis – gebėjimas savarankiškai, ramiai ir apgalvotai svarstyti ir priimti gyvenimo ir karjeros sprendimus, taikyti įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas, įvertinus asmeninius ypatumus ir aplinkos teikiamas galimybes numatyti kitas galimas karjeros sprendimų alternatyvas. Taip pat svarbus gebėjimas analizuoti ir ramiai įsivertinti savo karjeros sprendimus, mokytis iš klaidų ir pasiekimų ir prisiimti atsakomybę už gyvenimo ir karjeros sprendimus bei rezultatus. Kompetenciją atspindi nuostata sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti ir objektyviai vertinti gyvenimo ir karjeros sprendimus.

1–4 klasėse mokiniai supranta, kaip priimami sprendimai ir kokios yra sprendimų priėmimo kliūtys.

C3. Karjeros plano sudarymo ir atnaujinimo kompetencijos esmė – sukurti, analizuoti ir atnaujinti savo karjeros planą, paremtą asmenine vizija, giliu savęs ir karjeros galimybių pažinimu. Kompetencijos pagrindas – žinios apie asmeninės vizijos kūrimo, karjeros plano sudarymo būdus, karjeros plano kūrimo principus, rizikas ir įgyvendinimui reikalingus išteklius. Kompetenciją parodo gebėjimas sukurti, objektyviai įsivertinti ir periodiškai atnaujinti asmeninę viziją / karjeros planą, pagrįstą giliu savęs pažinimu atsižvelgiant į savo ir karjeros galimybių kaitą, objektyviai vertinti su karjeros plano įgyvendinimu susijusius išteklius, rizikos veiksnius, pagrįsti galimas karjeros plano alternatyvas. Kompetenciją atspindi nuostata kurti ir periodiškai atnaujinti savo karjeros planą atsižvelgiant į asmeninės vizijos ir karjeros galimybių pokyčius.

1–4 klasėse mokiniai planuoja savo svarbiausias mokymosi ir laisvalaikio veiklas.

Karjeros įgyvendinimo (D) srityje išskiriamos 3 kompetencijos: D1 – Karjerai svarbių bendrųjų kompetencijų taikymas ir plėtojimas, D2 – Sėkmingas perėjimas į kitą karjeros aplinką ir įsitvirtinimas joje, D3 – Efektyvi darbo, praktikos paieška ar verslo kūrimas.

D1. Karjerai svarbiausių bendrųjų kompetencijų taikymo ir plėtojimo kompetencijos esmė– plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas siekiant realizuoti savo asmeninę viziją ir įgyvendinti karjeros planą. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie laiko ir kitų išteklių valdymo technikas, streso priežastis, pasekmes ir įvairius veiksmingus streso valdymo ir išvengimo būdus, konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, komandos formavimo principus, galimus vaidmenis ir efektyvų elgesį komandoje, kūrybišką problemų sprendimą. Kompetenciją parodo gebėjimas planuoti laiką ir kitus išteklius, taikyti įvairius streso valdymo būdus sudėtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose, konstruktyviai spręsti konfliktus karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose, formuoti darbo ir mokymosi komandas, bendradarbiauti mokymosi ir darbo karjeros veiklose, kūrybiškai spręsti problemas karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje. Kompetenciją atspindi nuostata plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas realizuojant savo asmeninę viziją ir karjeros planą.

1–4 klasėse mokiniai plėtoja karjerai svarbias bendrąsias kompetencijas ir jas taiko kasdienėse veiklose.

D2. Sėkmingo perėjimo į kitą karjeros aplinką ir įsitvirtinimo joje kompetencijos esmė – sėkmingai pereiti į naują mokymosi, darbo ar kt. aplinką ir įsitvirtinti joje. Kompetencijos pagrindas– žinios ir supratimas apie adaptacijos naujoje karjeros aplinkoje etapus, sėkmingo perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą, mokymosi ar darbo aplinką lemiančius veiksnius, kliūtis ir galimus paramos šaltinius, žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje lemiančius veiksnius. Kompetenciją parodo gebėjimas analizuoti įvairius perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą mokymosi ar darbo aplinką atvejus išskiriant palankius veiksnius ir kliūtis, pasinaudoti išorinės paramos galimybėmis pereinant į kitą karjeros aplinką. Svarbi kompetencijos sudėtinė dalis – nuostata prisiimti asmeninę atsakomybę už sėkmingą adaptaciją naujoje aplinkoje.

1–4 klasėse mokiniai sėkmingai atlieka mokyklos ir laisvalaikio veiklas.

D3. Efektyvios darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo kompetencijos esmė – taikyti įvairius darbo paieškos arba (ir) verslo pradėjimo būdus, išbandyti įvairius darbus ir profesijas modeliuojant tai savo karjeros plano kontekste, pasirengti savo kompetencijos aplanką. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie darbo paieškos ir verslo pradėjimo būdus, pasirengimą pokalbiui dėl darbo, kompetencijų aplanko, motyvacinio laiško, gyvenimo aprašymo rengimo ir panaudojimo galimybes. Kompetenciją parodo gebėjimas racionaliai įvertinti ir pasirinkti konkrečioje karjeros situacijoje tinkamus darbo paieškos arba verslo pradėjimo būdus, savarankiškai susirasti ir atlikti profesinio veiklinimo veiklas pagal savo polinkius ir planus, parengti ir pristatyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius asmeninius karjeros dokumentus (asmeninį kompetencijų aplanką, gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir pan.), simuliacinėse pokalbio dėl darbo veiklose formuluoti racionalius atsakymus, pozityviai reaguoti dinamiškai kintančiomis sąlygomis, improvizuoti. Kompetenciją atspindi nuostata susirasti darbą, praktiką arba sukurti verslą, atitinkančius asmeninę viziją, poreikius, vertybes ir gebėjimus, pripažįstant asmeninių pastangų ir veiksmų svarbą prisistatymo, darbo ir praktikos vietos paieškos veiksmingumui.

1–4 klasėse mokiniai pristato save, savo ar grupės darbo rezultatą; pasirengia savo kompetencijos aplanką.

 
Mokinių ugdymo karjerai kompetencijų turinys ir raida aprašoma 1 lentelėje (žr. I priedą). Karjeros kompetencijų raidos aprašas sudarytas remiantis Ugdymo karjerai programa (2014), atnaujinant ir papildant karjeros kompetencijų raiškos sritį aktualiais ugdymo siekiniais. Priešmokyklinio ugdymo karjeros kompetencijų raiška aprašyta remiantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa (2022).

Kompetencijos aprašomos, suskirstant į 4 kompetencijos raiškos lygius: 1 – priešmokyklinio ugdymo, 2 – pradinio ugdymo programos (1–4 klasių) mokiniams, 3 – pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5–8 klasių) mokiniams, 4 – pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9–10 (I–II gimnazijos) klasių) ir profesinio mokymo programų, skirtų neturintiems pagrindinio išsilavinimo, mokiniams, vidurinio ugdymo programų (11–12 (I–IV gimnazijos) klasių) mokiniams, profesinio mokymo programų, skirtų turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti tik kvalifikaciją, profesinio mokymo programų, skirtų asmenims, siekiantiems kartu su kvalifikacija įgyti ir vidurinį išsilavinimą, profesinio mokymo programų, skirtų asmenims, kurie jau turi vidurinį išsilavinimą, mokiniams.

Aukščiausias aprašytas karjeros kompetencijų lygis apima visus žemesnius ir yra galutinis ugdymo karjerai mokykloje tikslas bei rezultatas. Karjeros kompetencijos ir jų dalys – žinios ir supratimas, gebėjimai ir nuostatos – atitinkamai plečiasi ir (arba) gilėja, pereinant iš vieno lygio į kitą didėjimo tvarka, nuo siauresnių ir paprastesnių iki sudėtingesnių ir susiliejančių elementų.

Amžiaus tarpsnio psichologiniai, edukaciniai ypatumai

Mokytojai, išmanydami, kaip įvairaus amžiaus vaikai supranta su karjera susijusius procesus, gali pritaikyti ugdymą jų raidos tarpsniui. Toliau glaustai apžvelgiame 1–4 klasės mokinių amžiaus tarpsnio psichologinius, edukacinius ypatumus.

Vaikystė yra nevienalytė, sudėtinga ir besiformuojanti (Prout, 2005). 1–4 klasės mokiniai yra vėlyvosios vaikystės raidos tarpsnyje. Jo pradžioje, apie 5–7 metus, vaikai beveik visose kultūrose iš suaugusiųjų sulaukia paskatinimo imtis naujos fizinius, pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus lavinančios veiklos. Šie vaikams keliami reikalavimai yra raidos uždaviniai, kuriuos pasiekęs vaikas jausis sėkmingas (Havighurst, 1981).

Nustatyti devyni skirtingas raidos sritis atitinkantys uždaviniai. Pirmieji du uždaviniai apima fizinės raidos sritį:

  1. lavintis įprastiniams žaidimams reikalingus fizinius gebėjimus, pavyzdžiui, mesti, pagauti, plaukti, verstis kūliais, naudoti paprastus įrankius;
  2. kurti sveiką požiūrį į save, kaip augantį organizmą, pavyzdžiui, įgyti įpročius rūpintis savo kūno švara ir saugumu, išsiaiškinti gyvūnų ir žmonių reprodukcijos klausimus. Trys uždaviniai apima pažintinių gebėjimų raidą:
  3. išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti taip gerai, kad galėtų gyventi visuomenėje;
  4. suprasti ir įgyti pakankamai kasdienio gyvenimo sąvokų, kad gebėtų mąstyti apie įprastus darbus, visuomenės gyvenimą ir pilietiškumą;
  5. vystyti sąžinę, moralę ir vertybių sistemą, vidinę dorovinę kontrolę, pagarbą elgesio taisyklėms. Ir dar keturi uždaviniai keliami socialiniams ir emociniams gebėjimams įgyti;
  6. išmokti sugyventi su bendraamžiais, išvystyti „socialinę asmenybę“;
  7. išmokti atitinkamo vyriško ar moteriško socialinio vaidmens, pavyzdžiui, būti berniuku ar mergaite;
  8. pasiekti asmeninę autonomiją, tai yra nepriklausomai nuo tėvų ar kitų suaugusiųjų planuoti, veikti;
  9. vystyti demokratišką polinkį veikti ir požiūrį į socialines grupes.

Sėkmingai įveiktas vienas amžiaus tarpsnis su jam keliamais uždaviniais – tai pasiruošimas patirti sunkesnių išbandymų vėlesniu gyvenimo laikotarpiu. Ankstyvoji vaikystė nuo seno laikoma kritiniu laikotarpiu, kai formuojasi savigarba, savivertė ir savęs suvokimas (Sunal, 1990). Vaikystės patirtis yra pamatinė kuriant tapatybę (inter alia: Ahn, 2011; McMahon ir Watson, 2017; Savickas, 2002). Anot E. Eriksono (1950/2004), pradinių klasių vaikai jaučia, kad jiems labai svarbu ir išmokti dėstomą medžiagą, mokydamiesi ir patirdami sėkmę, jie siekia būti produktyvūs, tobulėja jų loginis mąstymas, savikontrolė, – visa tai ateityje padės išmokti ir gerai atlikti bet kurį darbą. Vaikai jau gali daugelį veiksmų atlikti patys, lygina save su kitais, keičiasi vaiko Aš supratimas ir įsivaizdavimas. Aš tampa labiau individualizuotas – vaikas pradeda matyti save skirtingą nuo kitų žmonių ir pagal tai save atskleidžia: atsiranda namų Aš – tėvams, orientuotas į rezultatus Aš – mokytojams ir socialinis Aš – bendraamžiams (Pileckaitė-Markovienė, 2004).

Tačiau šiuo tarpsniu gali atsirasti menkavertiškumo rizika (Eriksonas 1950/2004), kai vaikas nuolat mėgina persiorientuoti pagal jam priskiriamus aplinkinių lūkesčius, bet nepavykus nusivilia savo priemonėmis, padėtimi tarp bendraamžių, jaučia netgi slaptą įniršį, kad naujų potraukių negali patenkinti. Šioje raidos pakopoje vaikai išsiugdo pirminį bendradarbiavimo ir galimybių įvairovės pojūtį – savo kultūrinės aplinkos technologinio etoso pojūtį (Eriksonas 1950/2004). Kartu kyla ir dar vienas pavojus vaikams – pradėti galvoti, kad jo kilmė, aprangos stilius ar tėvų padėtis, lemia jo, kaip mokinio, vertę. Tad platesnė visuomenė, mokytojai ir tėvai, – turi sudaryti vaikams sąlygas dažniau patirti sėkmę, padėti suvokti, kurie vaidmenys yra prasmingi tos visuomenės technologinėje ir ekonominėje sistemoje, ir apsaugoti nuo polinkio apriboti savo akiratį tik žmogaus darbu ir tapti nemąstančiu technologijos tarnu. Požiūris į darbą šeimoje, kultūriniai stereotipai ir žiniasklaidos antraštės gali turėti įtakos vaikų mintims apie darbą ir, savo ruožtu, jų profesinei tapatybei (Skorikov ir Vondracek, 2011). Pavyzdžiui, Gottfredsono (2005) išvados apie „lyties vaidmenų orientaciją“ iki 6–8 metų amžiaus rodo, kad vaikai supranta kiekvienai lyčiai priklausančio elgesio sąvoką ir todėl ima manyti, kad darbas ir ateities keliai priklauso nuo lyties. Vyresni vaikai pradeda suvokti savo socialinę vertę, pagrįstą socialinės klasės ir intelekto suvokimu, ir geriau supranta galimus profesijos pasirinkimo apribojimus (Archer ir kt., 2010). Šie raidos ypatumai yra ir pagrindas karjeros adaptyvumui, tai yr pasirengimui įveikti iš anksto numatomas pasirengimo darbui ir dalyvavimo jame užduotis bei nenuspėjamus pokyčius dėl darbo ir darbo sąlygų kaitos (Savickas, 1997, p. 254).

Vaikų samprotavimus apie karjeros siekimo procesus bei veiksnius, darančius įtaką jų karjeros pasirinkimui, lengviausia apibūdinti pažintinės raidos procesais. Vaikams bręstant jų prasmės kūrimo procesai vystosi, kai ankstesnės ne tokios sudėtingos pažintinės konstrukcijos yra pertvarkomos ir integruojamos naujos. Šis pokytis vyksta dėl dinamiškos asmens ir jo aplinkos sąveikos ir atspindi vaiko pastangas reguliuoti šią sąveiką (Lerner, Freund, De Stefanis ir Habermas, 2001). Mažų vaikų mąstymui būdingas spartus reprezentacinės, arba simbolinės, protinės veiklos (t. y. kalbos) augimas. Pradinio ugdymo pabaigoje vaikai pradeda geriau organizuotai mąstyti, t. y. jų mąstymo procesai yra vis logiškesni, lankstesni ir labiau organizuoti. Padidėję reprezentaciniai gebėjimai leidžia jiems daryti išvadas apie daiktus, hierarchiškai klasifikuoti objektus, t. y. suprasti kategorijas (Feldman, 2004). Panašiai nuosekliai vystosi karjeros pasirinkimo ir siekimo procesų supratimas (Howard ir Ferrari, 2021). Nustatyta, kad samprotavimo apie karjerą lygis yra susijęs su mokyklos klase ir kognityvinės raidos lygiu. Vyresnio amžiaus vaikai ir vaikai, galintys naudoti sudėtingesnes pažintinio samprotavimo strategijas, naudojo aukštesnio lygmens samprotavimo apie karjerą strategijas (Howard ir Walsh, 2010). Vaikai turėtų būti skatinami suvokti ir atsirinkti profesinę informaciją, kad ją suprastų, o tai gali būti vertingas pagrindas platesniam supratimui apie karjerą (Howard ir Walsh, 2010; Peila-Shuster, 2018).

Howard ir Walsh (2010, 2011) moksliniais tyrimais pagrįstas karjeros pasirinkimo ir pasiekimų sampratos modelis pagrindžia tikslingą ugdymą karjerai vaikystėje ir leidžia vertinti jo veiksmingumą. Vaikų supratimo apie karjeros pasirinkimą ir jos siekimą modelis (žr. 2 pav.).išreiškia karjeros raidos aspektus, nenagrinėtus kituose modeliuose. Modelį sudaro šeši profesinio mąstymo – samprotavimo apie karjerą – raidos lygmenys (Howard ir kt., 2017; Howard ir Dinius, 2019). Kiekvienas lygmuo apima vis sudėtingesnį karjeros pasirinkimo ir siekimo formulavimą, kuris pereina nuo dėmesio sutelkimo į išorinius profesijos objektus
ar veiklas prie veiksmų, kurių imamasi profesijai pasirinkti ir pradėti dirbti, prie dinamiško daugelio veiksnių, susijusių su darbo ar karjeros siekimu, svarstymo. Jis apima mažų vaikų maginį mąstymą ir vyresniems paaugliams bei suaugusiesiems būdingą abstraktų, sudėtingą mąstymą.

2 pav. Vaikų supratimo apie karjeros pasirinkimą ir jos siekimą modelis (pagal Howard ir Walsh, 2010, 2011)

Pirmoji samprotavimo prieiga – asociacijų. Jai būdinga tai, kad vaikai, pasitelkdami fantaziją, galvoja apie karjeros pasirinkimą, įsivaizduoja save įvairiuose vaidmenyse ar darbo aplinkoje. Vaikai mažai reflektuoja save ir nėra išsivystę savęs pažinimo, reikalingo informacijai apie norus, gebėjimus ir galimybes sujungti. Vaikai renkasi būsimą profesiją save susiedami asociacijomis su herojais, idealais ar kitais vaizdiniais (pavyzdžiui, astronautų princesė; Gottfredson, 1996). Vaikai dar nesugeba nustatyti, kaip asmuo pasirenka ar užsitikrina darbą ir (arba) karjerą, taip pat negeba įvardyti mechanizmo ar proceso, vykstančio priimant karjeros sprendimus. Asociacijų prieigoje išskiriami du lygiai: grynųjų asociacijų ir magiško mąstymo.

1. Grynųjų asociacijų lygis. Vaikai geba įvardyti karjeros buvimą, tačiau negali suformuluoti priežasties ir pasekmės. Vaikai negali paaiškinti, kaip priimami karjeros sprendimai, tik nurodo, kad žmonės eina į darbą.

2. Magiško mąstymo lygis. Vaikai gali pateikti paprastą priežasties ir pasekmės paaiškinimą, bet dar ne tokį, kuris apimtų faktinių veiksmų supratimą. Vaikai geba apibūdinti paprastą darbo, profesijos pasirinkimo ir įgijimo būdą. Remdamiesi patirtimi, vaikai geba įvardyti kai kuriuos profesijos bruožus, pavyzdžiui, kad ugniagesiai vairuoja didelį raudoną automobilį. Daugiausia dėmesio vaikai skiria matomiems požymiams, neaptaria įgūdžių, gabumų ar išsilavinimo, kurių reikia norint įgyti šią profesiją.

Antroji – sekos – prieiga apibrėžiama tuo, kad vaikai geba nustatyti veiksnius (pvz., veiklą, įvykį, situaciją), lemiančius karjeros pasirinkimą. Vaikai supranta karjeros pasirinkimą ir karjeros siekimą kaip atskirus procesus ir geba paaiškinti, kaip jie susiję. Paaiškinimas dažniausiai nurodo laiko seką (pvz., gauti diplomą, eiti į universitetą, tada pradėti dirbti). Sekos prieigoje išskiriami du lygiai: išorinės veiklos ir vidinių procesų bei gebėjimų.

3. Išorinės veiklos lygis. Vaikai geba paprastai apibūdinti, kaip jie sužino apie karjerą, kaip išsirenka jiems patinkantį darbą. Šį lygmenį pasiekę vaikai geba apibūdinti, kaip pasiekiamas darbas ar profesija. 3 lygmens samprotavimo logika: profesija ar darbas įgyjami nuosekliai mokantis.

4. Vidinių procesų ir gebėjimų lygis. Vaikai geba apibūdinti karjeros pasirinkimą kaip savojo „aš“ ir karjeros galimybių suderinimo procesą. Šis procesas apima savo interesų ir įgūdžių bei darbo veiklos ir darbo vietos ypatumų supratimą. Profesijos pasirinkimas apibūdinamas kaip atsirandantis iš pomėgių, interesų ir gebėjimų palyginimo su darbo reikalavimais. Nors suvokiama, kad interesai ir gebėjimai yra svarbūs, karjeros pasirinkimo ir pasiekimų dinamiškumas dar nėra įsisąmonintas.

Trečiajai – sąveikos – prieigai būdinga tai, kad vaikai karjeros pasirinkimo ir karjeros siekimo veiksmą apibrėžia kaip procesą, apimantį dinamišką savęs (pvz., savo interesų, gabumų, gebėjimų, vertybių) ir aplinkos galimybių (pvz., profesijos prieinamumo, darbo rinkos sąlygų) sąveiką. Sąveikos prieigai būdingas abstraktus mąstymas ir dedukcinis samprotavimas. Pasiekę 5 ir 6 supratimo apie karjeros pasirinkimą ir jos siekimą lygį, mokiniai geba paaiškinti sudėtingus ir daugialypius karjeros procesus.

5. Sąveikos lygis. Samprotavimas apie karjerą apima įvairių karjeros veiksnių identifikavimą individualiu (pvz., biologiniu, psichologiniu), santykių (pvz., sąveikos su kitais asmenimis) ir tiesioginės aplinkos (pvz., darbo savybių, darbo galimybių) lygmenimis.

6. Sisteminės sąveikos lygis. Samprotavimas apie karjerą apima dinamišką daugelio karjeros veiksnių sąveiką individualiu (pvz., biologiniu, psichologiniu), santykių (pvz., sąveika su kitais asmenimis) ir tiesioginės aplinkos (pvz., darbo savybių, darbo galimybių) lygmenimis, tačiau taip pat apima ir sisteminio lygmens veiksnius: užimtumo tendencijas, dabartinę darbo rinkos būklę, naujų užimtumo sričių plėtrą.

Šio modelio praktinis pritaikymas yra keleriopas. Tėvams, mokytojams ir kitiems specialistams modelis leidžia projektuoti ugdymo karjerai namuose, mokykloje laikantis supratimo apie karjerą raidos nuoseklumo. Vaikams, samprotaujantiems apie profesijas asociacijų lygmeniu, galėtų būti sudarytos galimybės plėsti profesijų, su kuriomis jie yra susipažinę, spektrą per pamokas arba popamokinėse ir bendruomenės veiklose. Galima padėti vaikams išsiugdyti pagrindinį supratimą apie įvairių sričių specialistų atliekamų užduočių ir darbų tipus ir apie tai, kad prieš pradedant dirbti įvairiose profesijose reikia atitinkamo išsilavinimo ir pasirengimo. Kai vaikai samprotauja apie profesijas sekos lygmeniu, ugdymo karjerai veikla galėtų būti sutelkta į interesų, vertybių, tikslų ir poreikių tyrinėjimą ir į tai, kaip šios žinios apie save padeda pasirinkti profesiją. Be to, būtų galima nagrinėti pasirengimo įvairioms būsimos karjeros galimybėms procesą, kad vaikai lengviau suprastų bendruosius gebėjimus, reikalingus įvairiose srityse, taip pat kai kuriuos konkrečioms profesijoms būdingus įgūdžius (Howard ir kt., 2017; Howard ir Dinius, 2019).

Didaktiniai principai – tai pagrindinės mokymo organizavimo idėjos ir normos. Didaktinių principų taikymas mokymo turiniui, metodams, formoms, mokinių ir mokytojų praktinei veiklai padeda pasiekti geriausių mokymo(si) rezultatų. Didaktiniais principais remiamasi sudarant mokymo planus ir programas, kuriant vadovėlius ir kitas mokymo priemones, rengiant užduotis, klausimus ir, žinoma, ugdant mokinius.

Karjeros kompetencijų ugdymo gairėse (Ugdymo karjerai programa, 2014) išskiriami šie principai: aktyvaus mokinio vaidmens, laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus, individualizavimo, bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų, reflektyvaus mokymosi, mokymosi per patyrimą, tęstinumo.

Aktyvaus mokinio vaidmens principas – mokinys tampa esminiu, kuriančiu ugdymo proceso veikėju, tam sudaromos palankios sąlygos, sužadinamas intensyvus mokymasis.

Geriausi ugdymo rezultatai galimi, kai mokiniai noriai ir aktyviai mokosi, suprasdami mokomąsias užduotis ir veiklos rezultatus. Aktyvumo principo teorinis pagrindas – žmogus yra ne pasyvus aplinkos produktas, o aktyvus savo gyvenimo kūrėjas. Nors mokytojas yra mokymo proceso organizatorius, mokinys negali likti vien pasyvus jo veiklos objektas. Jis yra aktyvus mokymosi subjektas. Be vidinių mokinio pastangų mokymas nepasieks tikslo. Svarbiausias reikalavimas mokytojui – skatinti mokinio iniciatyvą ir aktyvumą. Mokykla privalo išmokyti ne vien mokslo tiesų, daug svarbiau – ieškoti tiesos, ją rasti ir ginti: ieškoti sprendimų, juos tikrinti ir tik tada priimti mokslo teiginius kaip tiesą. Baigtos, statiškos žinios neskatina mokinių savarankiškumo, juo labiau – aktyvumo ir kūrybingumo. Ugdant karjerai, reikia skatinti mokinius abejoti, ieškoti informacijos ir kritiškai ją vertinti. Aukščiausia sąmoningumo ir aktyvumo išraiška yra kūrybinė mokinių veikla, pasireiškianti mokiniams ryškinant ateities viziją, kuriant karjeros planus.

Laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus principas – asmuo skatinamas savarankiškai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias savo karjeros vystymo galimybes, priimti su mokymusi ir darbu susijusius sprendimus, sudaromos galimybės juos grįsti net ir gilios nuojautos ar vidinio tikėjimo, didelio potraukio argumentais. Turėdamas laisvę rinktis, asmuo prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą.

Individualizavimo principas – ugdymas vykdomas, atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, interesus, amžiaus tarpsnio ypatumus. Mokiniai yra skirtingi savo gabumais, poreikiais, interesais, turima patirtimi. Į tai būtina atsižvelgti organizuojant ugdymo karjerai procesą. Svarbu suprasti, kad mokiniai skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų, kad jie ugdo karjeros kompetencijas ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje, todėl kiekvienas turi skirtingą patirtį ir „starto poziciją“. Ugdymo individualizavimas padidina mokinių motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga karjeros kompetencijoms ugdyti.

Individualizuojant ugdymą karjerai, nustatomi individualūs mokinio poreikiai, atsižvelgiant į juos pritaikomas ugdymo turinys, pasirenkami metodai ir priemonės. Kiekvienas mokinys gali ir turi patirti atradimo džiaugsmą, susijusį su karjeros kompetencijų ir asmenybės ūgtimi. Individualizavimo principas realizuojamas ugdant karjerai popamokinėse veiklose, kurias mokiniai laisvai renkasi pagal savo poreikius ir interesus.

Laikantis individualizavimo principo sudaroma galimybė mokiniams pasirinkti užduotis, mokymosi būdus, nuolat stebima, peržiūrima individuali kiekvieno mokinio pažanga, teikiamas grįžtamasis atsakas. Individualizuotas ugdymas karjerai prisideda prie kiekvieno žmogaus vertingumą pripažįstančios mokyklos kultūros ir palankaus mikroklimato kūrimo.

Bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų principas – grupė mokinių mokosi ir veikia kartu, siekia bendro tikslo, skatina vienas kito ugdymosi pokytį ir yra atsakingi už pasiektą rezultatą. Ugdant karjeros kompetencijas bendradarbiavimo principas yra itin svarbus, nes gebėjimas bendradarbiauti, veikti komandoje yra viena iš adaptyvumo darbo pasaulyje sąlygų. Bragger ir Posse (2007) teigia, kad mokymasis bendradarbiaujant ugdo savarankiškumą, skatina suvokti grupių skirtumus ir juos panaudoti bendradarbiaujant, pagerina grupės rezultatus ir skatina pasitikėjimą savimi.

Išskiriamos penkios mokymosi bendradarbiaujant charakteristikos:
1. Pozityvioji priklausomybė. Mokymosi bendradarbiaujant procese iškeliamas grupės tikslas, už kurio įgyvendinimą atsakingi visi grupės nariai. Kiekvienas narys stengiasi ne dėl asmeninės, o grupės sėkmės.
2. Asmeninė atsakomybė ir atsakomybė už grupę. Kiekvienas asmuo, esantis grupėje, atsako už savo indėlį, siekiant tikslo.

3. Socialinės kompetencijos. Svarbu gebėti efektyviai bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti konfliktus.

4. Vertinimas. Mokymosi bendradarbiaujant procese vertinamas grupės darbas ir individualus indėlis, siekiant rezultato.
5. Abipusė pagalba. Siekiama padėti vienas kitam, nes grupė drauge atsakinga už pažangą.

Ugdymo karjerai turinio specifika nulemia mokinių bendradarbiavimo būtinybę ir vertę. Savęs pažinimo srityje svarbu ne tik analizuoti save, bet ir galėti palyginti savo ir kitų vertybes, polinkius, interesus, asmenybės bruožus. Tyrinėjant karjeros galimybių įvairovę, aktualu diskutuoti grupėje, dalintis informacija ir patirtimis. Bendradarbiavimas ugdant karjeros kompetencijas vyksta ir per pamokas, ir po pamokų. Neformalus ugdymas yra itin palankus mokinių bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų veikloms.

Reflektyvaus mokymosi principas – skatinamas nuolatinis savo patirties, jausmų, minčių ir veiklos apmąstymas, susiejimas ir panaudojimas mokymuisi.

Refleksija – procesas, per kurį žmogus, analizuodamas asmeninę ar grupės patirtį, pažįsta savo paties psichinius veiksmus ir būsenas ir atpažįsta teorinius savo ir (ar) grupės veiklos modelius. Ugdant karjerai taikytinas (Gibbs, 1988, Knasel, Meed, Rossetti, 2000) refleksijos ciklas. Refleksijos ciklą sudaro 6 etapai: 1 – apibūdinimas (kas nutiko?), 2 – savijauta (kaip jaučiausi tuo metu?),3 – vertinimas (kas gero ir kas blogo yra šiame patyrime?), 4 – analizė (ką galima suprasti iš šios situacijos?), 5 – išvados (kokias išvadas galima padaryti?), 6 – veiksmų planas (jei tai vėl pasikartotų, ką turėčiau daryti?).

Mokymosi per patyrimą principas – ugdymo veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai realiai galėtų save išbandyti konkrečioje situacijoje „čia ir dabar“.

Patirtinis mokymasis leidžia mokiniams ugdytis kompetencijas per gyvenimišką patirtį, tiesiogiai dalyvaujant įvairiose veiklose, mokymo turinį derinant su kryptinga refleksija ir analize. Patirtinis mokymasis mokiniams yra įdomus, nes mokomasi ne įprastoje mokyklos aplinkoje, o kitomis sąlygomis, pavyzdžiui, tikroje darbo vietoje, universiteto laboratorijoje, bibliotekoje ir kt.

Mokymosi per patyrimą principas ugdant karjerai realizuojamas vykdant profesinį veiklinimą –veiklas, kuriose bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams padedama pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją ir planuoti būsimą karjerą. Taikomos įvairios profesinio veiklinimo formos: mokinių pažintiniai vizitai
į įmones, įstaigas, organizacijas, profesinio veiklinimo patyriminiai vizitai (mokinių asistavimas –stažuotė), mokinių praktikos įmonėje ir kt.

Tęstinumo principas – užtikrinamas karjeros kompetencijų ugdymo tęstinumas, atsižvelgiant į mokinio patirtį, įgytą formaliuoju, neformaliuoju ar savišvietos būdu.

Karjeros kompetencijos ugdomos nuosekliai, plečiant ir gilinant ugdymo turinį, siejant jį su ugdytinio amžiaus tarpsnio aktualijomis. Tęstinumą užtikrinti padeda karjeros kompetencijų raidos aprašas ir individualios mokinio pažangos stebėsena.

Žaidybinimo principas. Raidos langas, kai vaikai turi galimybę laisvai ir be suaugusiųjų vadovavimo žaisti patys (Heckman ir kt., 2010a) leidžia jiems natūraliai išmokti derybų, konfliktų sprendimų, dalytis, empatijos ir problemų sprendimo, vaikai užauga sėkmingesniais ir atsakingesniais piliečiais. Burdette ir Whitakeris (2005) teigė, kad laisvas, aktyvus žaidimas teigiamai veikia fizinį, pažintinį, socialinį vystymąsi ir emocijų reguliavimą. Unikalus jeigu-tai vaizduotės žaidimas leidžia vaikams tirti interesus ir profesinius, ir socialinius vaidmenis be nesėkmės pojūčio (Bateson, 2011). Žaidimas gali padėti vaikams tyrinėti su karjeros idėjomis susijusius interesus, susipažinti su nauja patirtimi ir išsiugdyti saviveiksmingumą, reikalingą sėkmingai ateičiai (Bandura, Barbaranelli, Caprara ir Pastorelli, 2001; Eberle, 2011). Visos esminės vystymosi sritys nukenčia neleidus žaisti (žaidimų deprivacija). Žaidimų nepriteklius daro didžiausią galimą poveikį vaikams, jau patiriantiems diskriminaciją, iššūkius ir didelį stresą (pvz., mažumų grupėms, žemesnės socialinės ir ekonominės padėties ar neįgaliems vaikams; Frost ir Jacobs, 1995). Socialiniai ir emociniai įgūdžiai, įgyti žaidžiant pradiniame mokykliniame amžiuje, yra vertingi ilgalaikei gyvenimo kokybei ir net būsimam užimtumui, gali būti ekonomiškai efektyvesnis būdas nei mokymas vėliau gyvenime. Mokytojai ir karjeros specialistai, dirbantys su pradinio mokyklinio amžiaus vaikais, turi tobulinti savo gebėjimus organizuoti sužaidybintas veiklas. Pradinio ugdymo etape mokymąsi per žaidimus papildo naujos aktyvaus mokymosi formos ir pamažu priartėjama prie kitokių veiklų (stebėjimo, tyrinėjimo, situacijų analizės ir kt.).

Mokytojo knygos (1–4 kl. mokiniams) turinys ir medžiaga yra skirstoma į 4 skyrius (atitinkančius mokinio knygos skyrius: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo, karjeros įgyvendinimo). Kiekviename skyriuje – 2 arba 3 temos (iš viso 11 temų, kaip ir mokinio knygoje).

Kiekvienoje su mokinio knygos tema susietoje temoje atskleidžiama ugdomos karjeros kompetencijos esmė, aptariami ugdymo siekiniai, jų lygmenys ir vertinimo kriterijai, siūlomi šiai kompetencijai ugdyti ir įsivertinti tinkami metodai, akcentuojamos nepamokinės ugdomosios veiklos (profesinis veiklinimas, neformalaus ugdymo užsiėmimai ir kt.). Mokytojo knygoje teikiama papildomų žinių, patariama, kaip rasti integracinių ryšių ugdymo karjerai dalyko viduje bei tarp dalykų. Mokytojo knygoje aptariamos su tema susijusios užduotys, pateikiama alternatyvių užduočių, kurias rekomenduojama atlikti klasėje. Pateikiama būdų, kaip vertinti mokinių karjeros kompetencijas. Svarbi mokytojo knygos dalis – nuorodos į aktualius informacijos šaltinius, kuriuos galima naudoti ruošiantis pamokoms.

Temų dalys

  • Tikslas 
  • Mokinio pasiekimai
  • Temos teorinis pagrindimas
  • Temos įvadas
  • Temos analizė
  • Pritaikymas
  • Refleksija
  • Metodai
  • Užduotys / Žaidimai
  • Nepamokinės veiklos
  • Sėkmės kriterijai
  • Hipersaitas
  • Naudota ir rekomenduojama literatūra

Užduotys yra susijusios su mokinio knygos temomis (kiekvienai 1–4 kl. temai sukuriama po 3–4 užduotis). Kadangi kiekvienai temai yra skiriama keletas užduočių, jos pateikiamos orientuojantis į tris sunkumo lygius, siekiant sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtraukčiai:

  • lengvos užduotys skirtos patenkinamai besimokantiems mokiniams, kad jie patirtų sėkmę;
  • vidutinio sunkumo užduotys skirtos mokiniams, kurie priskirtini pagrindiniam pasiekimų lygiui;
  • sudėtingos užduotys skirtos mokiniams, turintiems išsamių žinių ir aukštesniojo mąstymo gebėjimus.

Skirtingo sudėtingumo užduotys žymimos specialiais ženklais (viena, dviem, trimis žvaigždutėmis).

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: