Tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams tobulinti karjerai svarbius bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimus.


Mokinio pasiekimai

Plėtos karjerai svarbias bendrąsias kompetencijas ir jas taikys kasdienėse veiklose.

Aktualumas

Karjeros sėkmė šiuolaikiniame darbo pasaulyje priklauso nuo asmens turimų kompetencijų. Nors konkrečiai profesinei veiklai reikalingos žinios ir gebėjimai išlieka aktualūs, vis labiau akcentuojama bendrųjų kompetencijų būtinybė. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijoje „Dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų“ (2018) teigiama, kad bendrosios kompetencijos reikalingos „kiekvieno asmens asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, įsidarbinimui, socialinei įtraukčiai, darnaus gyvenimo būdui, sėkmingam gyvenimui taikiose visuomenėse, gebėjimui gyventi rūpinantis sveikata ir aktyviam pilietiškumui“.

Bendrosios kompetencijos – žinios, gebėjimai ir vertybinės nuostatos, taikomos sprendžiant įvairius karjeros, visuomeninio ir asmeninio gyvenimo uždavinius. Flagleris, Thompsonas (2014) išryškino ateities darbuotojams būtinas bendrąsias kompetencijas. Tai – kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, informacinių technologijų taikymas, komandinis darbas ir bendradarbiavimas, kūrybiškumas ir inovatyvumas, išskirtinumas.

Ugdant karjerai pradinės mokyklos lygmenyje, akcentuojami bendravimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimai, pabrėžiama šių gebėjimų reikšmė visose karjeros srityse.

Su tema susijusios sąvokos, tyrimų rezultatai

Ugdant karjerai 1–4 klasės mokinius, svarbūs trys šios temos turinio elementai:
1) bendravimas,
2) bendradarbiavimas,
3) problemų sprendimas.

Bendravimo (komunikavimo) kompetencija – viena svarbiausių kokybinių žmogaus savybių, leidžianti realizuoti socialinio pripažinimo, pagarbos, saviraiškos poreikius ir padedanti sėkmingai socializuotis bendruomenėje. Komunikavimo kompetencija yra viena iš devynių kompetencijų, ugdomų realizuojant visas bendrojo ugdymo programas (2022). Bendravimo gebėjimai yra bendradarbiavimo ir veikimo socialinėje aplinkoje pagrindas. Ugdymo karjerai kontekste akcentuojama gebėjimo bendrauti būtinybė veikiant bet kurioje karjeros srityje.

Bendradarbiavimas – bendrų tikslų siekimas dirbant grupėje arba komandoje. Komandinis darbas suteikia galimybių skleistis kūrybiškumui ir spręsti sudėtingas problemas, skatina mokytis vieniems iš kitų ir bet kokią veiklą daro efektyvesnę (XXI amžiaus kompetencijos, 2022). Bendradarbiavimo gebėjimai ugdomi mokiniams sudarant galimybę tikslingai veikti grupėje, kurti ir įgyvendinti projektus, atlikti skirtingus vaidmenis darbo grupėje ar komandoje. Fullanas (1998), remdamasis savo įžvalgomis ir kitų mokslininkų (Hargreaves (1999) ir kt.) darbais, tvirtina esant tiesioginį bendradarbiavimo ir mokymosi ryšį: „vaiko mokymosi rezultatams teigiamos įtakos turi bendradarbiavimas; dalijimasis idėjomis, būtinybė išreikšti savo nuomonę, aiškiai išdėstyti ją kitiems, lavina jau savaime.“

Problema – teorinis ar praktinis, dažniausiai sudėtingas arba sunkiai išsprendžiamas, klausimas ar uždavinys (Bagdonas, 2019). Gebėjimas spręsti problemas labai svarbus šiuolaikinėje visuomenėje. Nuolat didėjantis informacijos srautas, patikima informacija pagrįstų sprendimų priėmimo poreikis išryškina problemų sprendimo kompetencijos svarbą. Pradinių klasių mokiniai mokosi atpažinti ir įvardyti problemą, numatyti jos sprendimo etapus ir ją spręsti. Pradinėse klasėse išmokus taikyti problemų sprendimo algoritmą kasdienių (laisvalaikio, santykių, mokymosi) uždavinių spendimui, vėliau šis algoritmas taikomas sprendžiant su karjeros pasirinkimu, planavimu, siekimu susijusius uždavinius.

Pamokos pradžioje mokiniai tyrinėja „magišką plokštę“ (geriausia – demonstruojamą ekrane ar išmaniojoje lentoje), ieško paslėptų žodžių – užšifruotų karjeros sėkmės paslapčių. Mokiniai diskutuoja, kaip šie žodžiai gali būti susiję su karjeros sėkme, svarsto, kokioje karjeros srityje svarbus bendravimas, planavimas, bendradarbiavimas, disciplina, punktualumas, komanda, kūrybiškumas, pastangos, mokymasis, sprendimai ir kt. Prieinama prie išvados, kad minėti dalykai yra svarbūs visose karjeros srityse.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) Kas lemia karjeros sėkmę?
2) Bendrauti ir bendradarbiauti
3) Kaip spręsti problemas?

1) Ieškant atsakymo į klausimą, kas lemia karjeros sėkmę, aptariamos įvairios karjeros veiklos, nagrinėjama, ką žmonės veikia darbe, ieškoma bendrų, visoms karjeros sritims svarbių gebėjimų.

Apibrėžiama gebėjimo samprata, pateikiama gebėjimų pavyzdžių. Akcentuojami šie bendrieji gebėjimai: gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti problemas.

Galima pažiūrėti trumpą animacinį filmuką apie skruzdėlių bendradarbiavimą: Nuoroda 

2) Aptariant bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmę karjeros sėkmei, pirmiausia aptariamos bendravimo ir bendradarbiavimo sampratos. Mokiniai savais žodžiais paaiškina, kaip jie supranta bendravimą ir bendradarbiavimą, kuo šios dvi sampratos skiriasi. Drauge su mokiniais pateikiama tinkamo bendravimo ir sėkmingo bendradarbiavimo klasėje pavyzdžių.

Galima atlikti žaidybinę užduotį „Detektyvai“, kuri skatina klasės ar grupės narių bendravimą ir geresnį savęs bei vienas kito pažinimą.

Atliekamos skaitmeninės užduotys „Gebėjimas bendrauti” ir „Gebėjimas bendradarbiauti”.

Užduotis: Gebėjimas bendrauti

 

Užduotis: Gebėjimas bendradarbiauti


3) Su mokiniais aptariant, kaip spręsti problemas, pirma aiškinama problemos (sudėtingo uždavinio) samprata. Mokiniai skatinami prisiminti, su kokiomis problemomis yra susidūrę savo gyvenime ir kaip jas sprendė. Mokytojas pateikia klasei sėkmingai išspręstos problemos pavyzdį (būtinai laikomasi etikos reikalavimų, problema turėtų būti bendresnio pobūdžio, nesusijusi su konkrečiais mokiniais).

Drauge su mokiniais aptariami problemų sprendimo algoritmo (žr. pav. mokinio temoje) žingsniai: padedant mokytojui, mokiniai įvardija jiems aktualią problemą, pasiūlo bent 5 jos sprendimo būdus, įvertina kiekvieno sprendimo būdo privalumus ir trūkumus, pasiruošia išbandyti geriausią sprendimą.

Rekomenduojama problemų sprendimo algoritmo schemą pakabinti mokiniams matomoje vietoje, kad, kaskart susidūrus su iššūkiais, būtų galima ja pasinaudoti.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Problemų sprendimas”, kurioje reikia pritaikyti problemos sprendimo algoritmą.

Užduotis: Problemų sprendimas

Pritaikymas

Mokiniai žinias ir supratimą apie bendravimą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą taiko kasdien bendraudami, bendradarbiaudami mokymo ir laisvalaikio veiklose.

Galima mokiniams skirti užduotį pasikalbėti su artimais suaugusiais žmonėmis apie tai, su kuo ir kaip jie bendrauja ir bendradarbiauja savo karjeros veiklose, kaip sprendžia su darbu susijusias problemas.

Mokiniams siūloma atlikti grupinę užduotį „Gelbėtojų komanda“, kurios tikslas – ugdyti bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimus.

 

Refleksija

Mokiniai įvardija, ką naujo sužinojo, ko išmoko per pamoką.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Karjeros sėkmės paslaptys”.

Užduotis: Karjeros sėkmės paslaptys

Darbas poromis ir grupėse, vaizdo įrašų peržiūra, informacijos sisteminimas, diskusija.

Temą „Karjeros sėkmės paslaptys“ galima integruoti į dorinio ugdymo (etikos) pamokas.

 

Užduotis „Gelbėtojų komanda“

 

Tikslas: ugdyti mokinių bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimus.
 

Trukmė: 30 min.
 

Priemonės: atspausdinta problemų sprendimo algoritmo schema ir probleminė situacija kiekvienai grupei.
 

Eiga:
Mokiniai paskirstomi į grupeles po 4–5 žmones.

 

Mokiniams pateikiamos sudėtingos situacijos, kuriose reikia atpažinti ir įvardyti problemą, sugalvoti 5 problemos sprendimo būdus, įvertinti kiekvieną sprendimo būdą ir pasirinkti patį geriausią (tam skiriama 15 min.).

Probleminių situacijų pavyzdžiai:

  • „Du mėnesius visa klasė ruošėsi kalėdiniam vaidinimui: kūrė scenarijų, siuvo kostiumus, gamino dekoracijas, pasiskirstė vaidmenimis ir kasdien repetavo. Šventės dieną du pagrindinių vaidmenų atlikėjai susirgo ir negali dalyvauti vaidinime. Žiūrovai jau renkasi. Ką daryti?“
  • „Grįždamas iš mokyklos mokinys troleibuse paliko kuprinę, kurioje – vadovėliai, sąsiuviniai, rašymo priemonės. Ką dabar daryti?“
  • „Turistų būrelio nariai išsiruošė į 15 km žygį miško keliais. Nužygiavus maždaug pusę kelio prasidėjo stipri audra, merkia lietus ir griaudėja perkūnija. Žygiuoti toliau pavojinga. Ką dabar daryti?“

Susitarę dėl geriausio sprendimo, mokinių grupė visai klasei pristato probleminę situaciją ir pagrįstą jos sprendimo pasiūlymą.

 

Užduotis „Detektyvai“


Trukmė: 20 min.
 

Priemonės: popieriaus lapas ir paprastas pieštukas kiekvienam dalyviui.
 

Eiga:
Visi dalyviai paskirstomi po du (patartina – atsitiktine tvarka, vengiant draugų porų).

Skelbiama užduotis: kiekvienas turi nupiešti po penkis simbolinius paveikslėlius, kurie vienaip ar kitaip atspindi piešiančiojo asmenybę. Pavyzdžiui, jei mėgstu skaityti knygas, žaisti kompiuteriu, auginu šunį ir pan., piešiu knygą, kompiuterį, šunį ir t. t.

 

Baigus piešti poroje apsikeičiama piešiniais. Vyksta pokalbis, per kurį bandoma spėti, ką apie piešinio autorių liudija jo nupiešti daiktai ar simboliai.

 

Apibendrinimas vyksta visiems susėdus į ratą ir kiekvienam trumpai pristatant, ką pavyko sužinoti apie porininką. (Jei dalyvių daug, galima paprašyti užrašyti vieną sakinį apie pažintą žmogų ir tik tą sakinį perskaityti.)

Ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimams i ir šių gebėjimų sąsajai su karjera itin palankios yra neformalaus ugdymo aplinkos.

  • Paaiškina, kaip gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti susijęs su karjeros sėkme.
  • Apibūdina problemos sprendimo etapus.
  • Atlieka mokymosi ir kitas užduotis bendradarbiaudami grupėje.
  • Geba savarankiškai spręsti kasdienes problemas.

Efektyvus komandinis darbas: Nuoroda

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: