XXI a. karjeros pokyčių dramatiškai padaugėjo. Praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį dauguma žmonių tikėjosi visą gyvenimą nugyventi tame pačiame mieste, dirbti toje pačioje organizacijoje nepriklausomai nuo užimamų pozicijų. Vis labiau spartėjanti globali konkurencija, greiti technologijų pokyčiai verčia organizacijas ieškoti efektyvesnių veiklos formų, sparčiai keistis. Darbuotojai taip pat tampa aktyvesni, siekia prasmingos karjeros ir subalansuoto gyvenimo. Todėl natūralu, kad prognozuojami pačių pasirinkti ar išorinių aplinkybių paskatinti karjeros (darbo, studijų, pareigų, profesijų) pokyčiai šiuo metu vis dažnesni. Tam, kad jie vyktų kaip įmanoma sklandžiau, reikia ugdyti pokyčiams valdyti reikalingas kompetencijas (Valickas ir kiti, 2014).

Globalizacija – gamybos, prekybos, darbo ir kitokių ryšių tarp šalių suartėjimas ir susipynimas, ekonominių sienų griuvimas. Tai – savaiminis rinkos procesas, vykstantis dėl akivaizdaus darbo pasidalijimo pranašumo, palyginti su uždarąja ekonomika (Vainienė, 2005). Globalizaciją lėmė XX a. pabaigos technologinės naujovės ir pažanga, spartesnis komunikacijų (ryšių, transporto) priemonių taikymas, sudaręs sąlygas šalims lengviau prekiauti, gyventojams judėti iš vienos šalies į kitą, keistis informacija, bendrauti. Didelę įtaką globalizacijos procesams turėjo rinkos ir konkurencijos sąlygos ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinėje aplinkoje. Spartus tarptautinės prekybos kliūčių mažinimas lėmė didesnę konkurenciją, didėjantį darbo pasidalijimą, specializaciją, technologinę pažangą ir palengvino prekybą tarp valstybių. Šalių atvirumas prekybai, kapitalo įplaukoms ir informacijai savo ruožtu skatino naujų technologijų kūrimą (pvz., mobiliosios telekomunikacijos, internetas), kuriomis naudojasi vis daugiau ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių (Vilpišauskas, 2020).

Tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ (angl. “Our common future“), kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis – harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių (Bendoraitienė, Šimkutė, 2016). Tvarus vystymasis – tai daugialypis įsipareigojimas pasiekti geresnę visų žmonių gyvenimo kokybę. Ekonominis vystymasis, socialinė plėtra ir aplinkos apsauga yra tarpusavyje susiję bei vienas kitą papildantys tvaraus vystymosi komponentai.

Darbo pasaulis yra viena iš tų sričių, kurioje per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko didžiuliai pokyčiai. Anksčiau žmonės labai dažnai tame pačiame darbe dirbdavo iki pat pensijos. Tačiau šiandieninėje pasaulinėje ekonomikoje darbo pasaulis yra daug dinamiškesnis ir dažnai kintantis.

Šiandieninis darbo pasaulis tampa vis labiau pritaikomas prie individualių darbuotojų poreikių. Įmonės yra linkusios siūlyti lankstesnes darbo laiko sistemas, įvairesnes darbo vietas, atostogas ir kitas privilegijas, kad galėtų pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus. Taip pat ir žmonės yra linkę ieškoti darbo, kuris atitinka jų asmeninius interesus ir pageidavimus, o ne tik finansinius poreikius.

Mokiniai kviečiami pasikalbėti apie darbo pasaulio pokyčius ir galimybes prisitaikyti prie jų.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas trijų potemių eile:
1) darbo pasaulio kaitos tendencijos,
2) darbų įvairovė ir klasifikavimo sistemos,
3) darbo ir jo aplinkos ypatumai.

1) Analizuojant temą „Darbo pasaulio kaitos tendencijos“ siekiama mokiniams įdiegti nuostatą, kad profesijų ir darbo pasaulio kaitos yra neišvengiamos, o šių kaitų pasekmės yra tarpusavyje susijusios. Šiuo metu pasaulis patiria daug pokyčių, susijusių su technologijų plėtra, demografinėmis tendencijomis, socialinėmis reikmėmis ir kt.Tad, kalbant apie darbo pasaulio kaitą, svarbu aptarti, kokie yra nauji darbo rinkos poreikiai ir kaip tai veikia žmonių galimybes rasti ir išlaikyti darbą.

Rekomenduojama atlikti užduotį „Pokyčiai ir karjera“, kuri padės mokiniams suprasti, kaip įvairūs pasaulyje vykstantys pokyčiai gali paveikti jų asmeninę karjerą, o tai paskatins juos sekti pasaulio ir šalies ekonomikos naujienas, stebėti socialinius pokyčius ir mėginti nuspėti, kaip šie pokyčiai gali paveikti jų asmeninį karjeros pasirinkimą.

Skaitmeninė užduotis „Po dvidešimties metų“ leis mokiniams apgalvoti, kaip nuolat kintančiame, besivystančiame pasaulyje keičiasi darbo rinka, profesijų reikalavimai, kokios galimybės pasirinkti norimą profesiją. Atlikdami užduotį mokiniai stiprins nuostatą, kad ateityje darbo rinkoje išliks tie, kurie nuolat tobulės, mokysis naujų dalykų ir gebės prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių darbo rinkos sąlygų.

Užduotis: Po dvidešimties metų

Atsisiųsti darbalapį

Skaitmeninė užduotis „5 istorijos“ leis mokiniams suprasti, kad nuolat keičiasi ne tik darbo pasaulis, bet ir pats žmogus. Tai natūralus ir neišvengiamas gyvenimo procesas. Gyvenime reikia mokytis prisitaikyti prie naujų situacijų ir iššūkių, nes tai yra vienas iš svarbiausių aspektų, padedančių patirti sėkmę ir laimę. Todėl kiekvienam iš mūsų svarbu būti atviram naujoms galimybėms ir mokytis prisitaikyti prie naujos tikrovės.

Užduotis: 5 istorijos

Atsisiųsti darbalapį

2) Potemėje „Darbų įvairovė ir klasifikavimo sistemos“ atskleidžiama, kad, keičiantis pasauliui ir jame esančioms profesijoms, keisis ir darbdavių poreikiai bei darbuotojams keliami reikalavimai. Mokiniams svarbu paaiškinti, kad profesijų klasifikavimo sistemų išmanymas padės jiems lengviau suprasti skirtingas profesijas bei darbus. Šios sistemos padeda atskleisti darbų įvairovę ir galimybes pasirinkti skirtingas karjeras. Tai plečia mokinių akiratį ir parodo, kad yra daugybė skirtingų darbų, kurie reikalauja įvairių kompetencijų, įgūdžių ir patirties. O tai padeda jaunam žmogui geriau suprasti savo galimybes ir kurti tinkamiausią (jų interesus ir gebėjimus atitinkančią) karjerą.

Rekomenduojama atlikti užduotį „Darbo diena po 20 metų“, padėsiančią mokiniams suprasti, kad norint ir ateityje išlikti konkurencingam jų pasirinktoje ir analizuojamoje profesijoje, būtina nuolat tęsti savo mokymąsi ir tobulinti savo turimus asmeninius bei profesinius įgūdžius; mokytis prisitaikyti prie naujų technologijų ir darbo metodų bei siekti tapti ekspertu savo srityje. O tam prireiks daug laiko ir pastangų.

Skaitmeninė užduotis „Darbo kriterijai“ padės mokiniams geriau suprasti darbo rinką ir asmenines galimybes joje, apgalvoti asmeninius karjeros lūkesčius. Užduotis paskatins apmąstyti, kaip jau dabar galėtų pradėti atitinkamai ruoštis pageidaujamai darbo pozicijai.

Užduotis: Darbo kriterijai

Atsisiųsti darbalapį

3) Trečiojoje pamokos dalyje „Darbo ir jo aplinkos ypatumai“ nagrinėjama, kaip tam tikros aplinkybės darbe gali paveikti darbuotojų fizinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Diskusijos šiomis temomis suteikia mokiniams vertingų patarimų, kaip geriau prisitaikyti prie darbo reikalavimų ir palaikyti sveiką darbo aplinką, kaip, tobulinant bendravimo įgūdžius, galima kurti tinkamus darbo santykius su kolegomis ir vadovais.

Apgalvoti darbo aplinkos veiksnius, kurie turi įtakos darbuotojų saugumui, gerovei ir darbo efektyvumui skirta skaitmeninė užduotis „Darbo aplinkos svarstyklės“. Mokiniai supras, kodėl svarbu užtikrinti, kad visi šie veiksniai turi būti tinkamai įvertinti ir kontroliuojami darbo aplinkoje.

Užduotis: Darbo aplinkos svarstyklės

Spręsti

Pamokos apibendrinimui rekomenduojama atlikti skaitmeninę užduotį „Sąvokų paieška“. Ši užduotis padės įtvirtinti pamokoje aptartas sąvokas, kurios laikytinos esminėmis, norint suprasti ilgalaikes pasaulines darbo tendencijas ir galimą jų poveikį asmeninio užimtumo, karjeros galimybėms ateityje.

Užduotis: Sąvokų paieška

Atsisiųsti darbalapį

Diskusijos, darbas grupėse, vaizdo siužetų kūrimas, įvairių profesinių patirčių analizė ir aptarimas.

Užduotis „Pokyčiai ir karjera“

 

Tikslas – padėti mokiniams nustatyti ekonominių, socialinių, technologijų pokyčių įtaką jų karjeros galimybėms.
 

Tikslinė grupė – 9–12 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 30 min.
 

Reikalingos priemonės: popieriaus lapai ir rašikliai.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): darbui grupėse tinkanti aplinka.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokiniai susiskirstomi į grupes po tris ir tose grupėse jie turi įvardinti ekonominių, socialinių, technologinių pokyčių dabartines ir artimos ateities (po penkerių ar dešimties metų) tendencijas. Šios tendencijos surašomos ant atskirų popieriaus lapų. Pateikiama instrukcija:

 

„Pasaulio pokyčių tendencijos – tai klausimas, į kurį nelengva, bet labai svarbu atsakyti. Kartais mums atrodo, jog globalūs pasaulio pokyčiai yra kažkas labai tolima ir tiesiogiai nesusiję su mūsų gyvenimu, mūsų karjeros pasirinkimais. Tokiam mąstymui nemažai įtakos turi ir mūsų visuomenės provincialumas. Lietuviškos masinės informacijos priemonės dažniausiai gvildena vietines kriminalines problemas ar elito rūpesčius, kaip apsirengti vakarėlių metu. Vos viena kita laida linkusi pažvelgti, kas vyksta anapus sienos, kokios globalios pasaulio problemos, tendencijos vyrauja šiuolaikiniame pasaulyje. Dėl šios priežasties daugelį pasaulinių įvykių išprovokuojančios krizės, verslo, visuomeninio gyvenimo tendencijos būna netikėtos ir nelauktos. Taip pat prastai išnaudojamos socialinių, technologinių pokyčių sukuriamos galimybės. Net ir Lietuvos verslas linkęs apsiriboti Lietuva ir kaimyninėmis šalimis, retas kuris mato galimybę veikti globaliai. Tačiau globalūs pokyčiai stipriai veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą bei karjerą, nes esame nedidelė globalaus pasaulio dalis. Todėl planuodami savo karjerą, priimdami karjeros sprendimus, turime stebėti ne tik tai, kas darosi Lietuvoje, bet ir kokios vyksta pasaulinės tendencijos, kokias galimybes jos kuria, kokias rizikas kelia. Pagalvokite bei įvardinkite, kokias jūs matote karjerai aktualias pasaulio ekonominių, socialinių, technologinių pokyčių dabartines ir artimos ateities (po penkerių metų) tendencijas“.
 

Kai mokiniai darbo grupėse įvardija tendencijas, kiekvieno grupės nario paprašoma tapti atskirų tendencijų ekspertu. Kai grupių nariai pasiskirsto vaidmenimis, tendencijų ekspertų paprašoma sudaryti atskiras grupes ir jose parengti bendrus tendencijų sąrašus.

 

Parengti tendencijų sąrašai pristatomi klasėje, ant lentos sudaromas bendras tendencijų sąrašas.

 

Stebėsena. Užduoties metu mokytojas skatina mokinius aktyviai diskutuoti, remtis žiniasklaidos priemonėse išgirsta informacija, mokiniai skatinami argumentuoti savo atsakymus bei užduoti argumentuotus klausimus kitoms darbo grupėms.
 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu.

 

Aptarimas. Diskusijų metu galima aptarti tokius klausimus: kokios mūsų dienų pokyčių varomosios jėgos, kokia jų įtaka ateities gyvenimui ir darbui, kokia globalizacijos įtaka aukštajam mokslui, ar mokinių norai ir siekiai yra realistiški, atsižvelgiant į pokyčių kontekstą, kokios kompetencijos bus reikalingos, siekiant išlikti ateityje patraukliam darbo rinkoje, kaip reikia keistis, siekiant išlikti besikeičiančiame pasaulyje.

 

Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių auditorijos sudėtį, išrenka vieną profesiją ir paprašo mokinių grupėse aptarti, kaip nurodytos ateities tendencijos paveiks šios profesijos atstovų karjeros galimybes. Galima paprašyti atlikti profesijos SSGG analizę.

 

Darbo grupėse rezultatai pristatomi klasėje, aptariamos galimos profesijos perspektyvos, taip pat kompetencijos, kurias reikėtų ugdyti, siekiant neatsilikti nuo tendencijų.

 

Atkreipkite dėmesį į mokinių išskiriamų tendencijų šiuolaikiškumą bei pagrįstumą.

 

Kelkite klausimą apie atskirų tendencijų sinergijos efektą: kokios galimybės bei grėsmės iškyla, kai jos ima veikti kartu, papildydamos viena kitą (pavyzdžiui, ekonomikos globalizacija, internetas ir demografiniai pokyčiai).

Užduotis „Darbo diena po 20 metų“

 

Tikslas – ugdyti mokinių gebėjimą suprasti, kaip ateities pokyčiai darys įtaką darbo pobūdžiui.
 

Tikslinė grupė – 9–12 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 30 min.
 

Reikalingos priemonės: Užduoties lapai ir rašikliai.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): darbui grupėse tinkanti aplinka.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokiniai susiskirsto į grupes po 5–7. Kiekviena grupė gauna užduoties lapą, kuriame turi aprašyti tipišką pasirinktos profesijos darbuotojo darbo dieną po 20 metų. Rašant reikia atsižvelgti į visuomenės, žmogaus, ekonomikos ir kt. raidos tendencijas. Pateikiama instrukcija:

 

„Šiandien pasaulis vystosi itin sparčiai. Keičiasi profesijos, darbo pobūdis, mokymosi ir karjeros sampratos. Ekonomika remiasi ne staklių darbu, pinigais ar gamtiniais ištekliais, bet informacija ir intelektiniu kapitalu. Visuomenės ir kultūros gyvenime įsivyrauja vertybinis pliuralizmas. Globalizacija taip pat apima visas sritis ir visas pasaulis pamažu virsta labai mažu. Vis labiau akcentuojamos individualios vertybės, individo atsakomybė už savo gyvenimą ir laisvė rinktis. Dažnai tenka girdėti žodžius, apibūdinančius visuomenės raidos tendencijas: globalizacija, žinių ekonomika, informacinė visuomenė, individuali karjera, mokymasis visą gyvenimą, liberalios vertybės, ekologiška gamyba. Žinant šias tendencijas, galima bandyti prognozuoti, kaip visuomenė keisis ateityje. Aišku, kuo prognozės labiau nukreiptos į ateitį, tuo mažiau jos tikslios. Ši užduotis leidžia išlaisvinti fantaziją ir pabandyti įsivaizduoti, kas mūsų laukia ateityje. Gebėjimas prognozuoti ateitį labai svarbus, nes tai padeda rinktis perspektyvias profesijas, kaupti tas žinias ir ugdyti tuos gebėjimus, kurie bus reikalingi ateityje. Pabandykite įsivaizduoti, kaip šios tendencijos pakeis žmonių darbo pobūdį po 20 metų. Gal manote, kad atsiras dar kažkas, kas pakeis darbo pasaulį. Aprašykite, kaip įsivaizduojate kurios nors pasirinktos profesijos darbuotojo darbo dieną po 20 metų“.

 

Kai mokinių grupės surašo savo prognozes, vyksta rezultatų pristatymas ir grupinė diskusija.

 

Stebėsena. Mokytojas skatina mokinių kūrybiškumą ir kviečia užduotyje apgalvoti ir išsakyti pačias įvairiausias mokinių pasirinktos profesijos tendencijas.

 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant pateikiamas mokinių rekomendacijas, kaip ir ateityje išlikti konkurencingiems jų pasirinktoje ir analizuojamoje profesijoje.
 

Aptarimas. Aptardami mokinių darbus, atkreipkite mokinių dėmesį į ilgalaikių prognozių sudėtingumą, paskatinkite formuoti nuostatą, jog karjeros galimybes reikia tyrinėti nuolat, nes dažnai nutinka taip, kad koks nors naujas mokslinis išradimas iš esmės pakeičia darbo pobūdį, suformuoja naujus visuomenės poreikius, todėl ilgalaikės prognozės nepasitvirtina.

Su mokiniais galima sukurti projektą, kuriame nagrinėsite etikos klausimus darbo rinkoje. Pavyzdžiui, mokiniams galima pasiūlyti nagrinėti socialinės atsakomybės, darbo sąlygų, atlyginimų ir panašias temas. Projekte galite tyrinėti, kaip šie procesai keičiasi jau dabar, ko galima tikėtis ateityje, bei pateikti rekomendacijas, kaip, mokinių manymu, būtų geriausia šias problemas spręsti.

Kita galima projektinė veikla – išsiaiškinti, kaip darbdaviai ir darbuotojai priima ir įgyvendina atsirandančius pasikeitimus darbo aplinkoje. Projekte mokiniai gali pateikti praktinių siūlymų, kaip, jų manymu, būtų geriau įgyvendinti kylančius iššūkius.

Pasikvieskite į karjeros užsiėmimą svečių, kurie dirba įvairiose srityse, kad mokiniai galėtų išgirsti kuo daugiau praktinių svečių patirčių apie skirtingas jų karjeras. Pasistenkite, kad svečiai būtų iš skirtingų profesinių sričių: technologijų įmonių darbuotojų, verslininkų, menininkų, laisvai samdomų specialistų (freelancer‘ių) ir t.t.

Suburkite mokinių komandą, kuri turės sukurti kokį nors naują produktą ar paslaugą, atsižvelgiant į kintantį darbo rinkos poreikį. Tai padės mokiniams apgalvoti kitų žmonių poreikius, jiems kylančias problemas, rinkodaros strategijas, galimus produkto ar paslaugos reklamos būdus, mokytis planuoti reikiamus finansus bei ieškoti reikalingų rėmėjų (investuotojų) šiai idėjai įgyvendinti.

• Paaiškina darbo pasaulio kaitos tendencijų galimą poveikį žmogaus karjerai.
• Apibūdina darbo ir jo fizinės, psichologinės, socialinės aplinkos ypatumus.
• Įvardija konkrečius karjeros atvejus, atpažindamas darbo pasaulio kaitos poveikį karjeros pokyčiams.
• Įvertina galimą darbo pasaulio kaitos poveikį pasirinktai asmeninei karjerai.

Situacija darbo rinkoje, naujausia apžvalga: Nuoroda

Informacija apie aukštųjų mokyklų absolventų padėtį darbo rinkoje: Nuoroda