Profesinis orientavimas šalyje: didėja paslaugų prieinamumas, tačiau perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką išlieka problemiškas

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA), vadovaudamasi „Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašu“ (2022) ir Rekomendacijomis dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose“ (2022), 2024-2025 m. m. įgyvendino stebėsenos pertvarką. Ugdymo karjerai stebėsenos informacinę sistemą (UKSIS) pakeitė Mokinių ugdymo karjerai informacine sistema (MUKIS), o atnaujinus duomenų rinkimo metodiką ir paankstinus duomenų teikimo terminą, duomenys iš švietimo įstaigų rinkti du kartus. Taip pat daugiau dėmesio skirta mokinių karjeros kompetencijų sričiai – analizuota valstybės registrų statistika, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatai. Visi surinkti duomenys leidžia daryti išvadas apie naujausią profesinio orientavimo būklę ir kokybę, kuri 2025 m. metais tapo pagrindine regioninių seminarų karjeros specialistams tema.

Įgyvendinus stebėsenos pertvarką - didžiausias mokyklų įsitraukimas teikiant duomenis

Iš viso stebėsenai reikalingus duomenis apie 2023-2024 m. m. organizuotą profesinį orientavimą pateikė didžiausias švietimo įstaigų skaičius per visą duomenų rinkimo istoriją - 788 švietimo įstaigos arba 82 proc. duomenis pagal galiojančius teisės aktus turinčių pateikti švietimo įstaigų. Tai yra didžiausias mokyklų įsitraukimas per visą duomenų rinkimo istoriją (1 pav.).

Karjeros specialistai atitinka jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir aktyviai tobulina savo kvalifikaciją

Šiuo metu įvairiose švietimo įstaigose su 1-12 kl. mokiniais dirba daugiau nei 500 karjeros specialistų. Didžioji jų dalis (67 proc.) įdarbinti palyginti neseniai - patirtis siekia iki 3 metų, tačiau jie atitinka jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus, o 23 proc. karjeros specialistų netgi yra pabaigę aukštojo mokslo studijas, tiesiogiai susijusias su profesiniu orientavimu (2 pav.). Taip pat karjeros specialistai aktyviai tobulina savo kvalifikaciją – tam vidutiniškai skiria 77,8 ak. val. ir viršija jiems rekomenduojamą 40 ak. val. vidurkį.

Mokiniams labiausiai prieinami savęs pažinimo užsiėmimai ir informaciniai karjeros renginiai

Stebėsenos duomenys rodo, kad profesinio orientavimo paslaugas gauna didesnioji mokinių dalis – 78,7 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, ir 62 proc. profesinio mokymo įstaigų mokinių (3 pav.). Pagal paslaugų rūšį, ir bendrojo ugdymo mokyklose, ir profesinio mokymo įstaigose, mokiniams labiausiai prieinamas ugdymas karjerai - savęs pažinimui skirtos pamokos, klasės valandėlės, neformalios ir projektinės veiklos, ir profesinis informavimas - įvairūs karjeros renginiai (pvz., karjeros parodos/mugės ir kt.), tačiau trūksta praktikos pažįstant įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes realioje darbo aplinkoje. Profesinio veiklinimo paslaugas vidutiniškai gauna kas 5 iš 10 bendrojo ugdymo mokyklos (51,5 proc.) ir kas 3 iš 10 profesinio mokymo įstaigos mokinys (29 proc.). Be to, paprastai profesinis veiklinimas apima tik patį žemiausią lygį – pažintinius vizitus, t. y. ekskursijos tipo susitikimus su profesijų atstovais, susipažįstant su kasdieniu įmonės/įstaigos/organizacijos darbu, pagrindinėmis veiklomis ir vidaus tvarka (4 pav.).

Mokinių pasirinkimai nesutampa su darbo rinkos poreikiais

Karjeros planą – įrankį asmeninei karjerai valdyti, su karjeros specialistės (-o) pagalba 2023-2024 m. m. rengė arba atnaujino vidutiniškai kas trečia (-ias) 5-12 kl. bendrojo ugdymo mokyklos (26 proc.) ir kas antra (-as) iš dešimties profesinio mokymo įstaigos mokinė (-ys) (22 proc.). Vis dėlto norint įvertinti, kiek pasirengti karjeros planai naudingi patiems profesinio orientavimo paslaugų gavėjams – mokiniams, reikėtų atlikti profesinio orientavimo stebėseną papildančias apklausas ir (ar) tyrimus (5 pav.).

Tuo tarpu jaunimo profesinio kelio pasirinkimus analizuojantys tyrimai (Jaunimo reikalų agentūra, 2023; Lietuvos socialinių mokslų centras, 2024 ir kt.) rodo, kad stipriai domisi ir sąmoningai profesiją renkasi tik kas antras/trečias iš dešimties 14-29 m. asmuo (24 proc.), o 18-35 m. jauni žmonės paprastai sprendimą dėl studijų/mokymosi krypties priima savarankiškai, įvertinę asmeninius gabumus ir domėjimąsi studijų dalyku (70,1 proc.). Antroje vietoje – tėvų (senelių, globėjų) patarimai (22,6 proc.), trečioje – studijų mugės/parodos (18 proc.), ketvirtoje - draugų ir kolegų patarimai (16,4 proc.), penktoje – profesinis orientavimas mokykloje (16,1 proc.). Mažiausiai jauni asmenys linkę kreiptis į specialistus (12,2 proc.) (6 pav.).

Tolesnis mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas rezultatas – mokymasis pagal aukštesnio lygmens programas ir profesinė veikla. Bendra tendencija – baigę vidurinę mokyklą abiturientai dažniausiai renkasi aukštojo mokslo studijas (universitete – 57,9 proc., kolegijoje – 36,7 proc.), tačiau pastaraisiais metais spartaus kilimo ir populiarumo laikotarpį išgyvena ir profesinio mokymo įstaigos - susidomėjimas profesiniu mokymu augo 5 proc. punktais nuo 11,3 proc. 2023 m. iki 16,3 proc. 2024 m. (7 pav.).  

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. kvalifikaciją įgijo 18 231 asmuo, iš kurių aukštojo mokslo 65,6 proc., o profesinio mokymo – 34,4 proc., t. y. perpus mažiau. Darbo vietų struktūroje aukšto ir vidutinio kvalifikacijos lygmens darbai sudaro atitinkamai 45 proc. ir 44 proc. proporcijas. Tai reiškia, kad absolventų pasiūla pagal išsilavinimą neatitinka darbo vietų struktūros pagal joms reikalingą kvalifikacijos lygį. Tai viena priežasčių, dėl kurių maždaug kas ketvirtas iš dešimties (36 proc.) aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijęs asmuo po studijų baigimo dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai tuo tarpu tarp turinčių profesinio mokymo diplomą asmenų įsidarbinimas šalyje siekia 76,6 proc. (ES vidurkis – 80 proc.) (8 ir 9 pav.).

Per ateinančius dešimt metų išlieka kvalifikacijos neatitikties tarp švietimo pasiūlos ir darbuotojų paklausos rizika. Prognozuojama, kad absolventų struktūroje pagal kvalifikaciją dominuos aukštojo mokslo atstovai. Jie sudarys 63,6 proc. visos švietimo pasiūlos. Darbo vietų struktūroje pagal kvalifikacijos lygmenį proporcijos tarp aukšto ir vidutinio lygmens darbų irgi mažai skirsis - atitinkamai 46,6 ir 42,5 proc. Tai reiškia, kad dalis aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių absolventų ir toliau dirbs žemesnės kvalifikacijos darbus.

Įmonėms dažnai trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų – pradedant elektrikais, suvirintojais, baigiant inžinieriais. Reaguodama į darbo rinkos poreikius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ne vienerius investuoja į profesinių mokymo įstaigų infrastruktūrą, kokią naudoja pažangiausios verslo bendrovės, tokiu būdu skatindama jaunuolius rinktis profesinio mokymo kelią. Mokiniai yra aprūpinami bendrabučiu, jiems siūlomos naujausios mokymo programos, stipendijos, praktika įmonėse ir tarptautiniu mastu pripažįstama kvalifikacija. Visa tai absolventams suteikia geresnę įsidarbinimo perspektyvą.   

LINEŠA priemonės profesinio orientavimo kokybei užtikrinti

LINEŠA ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bendradarbiaudama su sektoriniais profesinio mokymo centrais, penkiuose Lietuvos regionuose 2025 m. spalio-lapkričio mėn. karjeros specialistams ir savivaldybių profesinio orientavimo koordinatoriams organizavo kontaktinius mokymus „Profesinio orientavimo paslaugos mokiniams: kaip užtikrinti kokybę?”. Mokymų tikslas – sutelkti profesinio orientavimo lauke veikiančią bendruomenę regionuose ir stiprinti karjeros specialistų kompetencijas siekiant užtikrinti teikiamų profesinio orientavimo paslaugų kokybę.

Karjeros specialistams pristatytos profesinių mokyklų galimybės bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, naujausia profesinio orientavimo būklė ir LINEŠA priemonės profesinio orientavimo kokybei užtikrinti, praktinėje dalyje diskutuota apie kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir jų vaidmenį rengiant metinį švietimo įstaigos profesinio orientavimo paslaugų planą.   

Stiprinant profesinio orientavimo paslaugų kokybę, LINEŠA artimiausiais metais orientuojasi į keletos sričių stiprinimą – nuo karjeros specialistų kvalifikacijos tobulinimo galimybių užtikrinimo, esamų ir naujų skaitmeninių įrankių MUKIS platformoje plėtojimo iki profesinio orientavimo stebėsenos tobulinimo.

Karjeros specialistams ir toliau bus organizuojami metodiniai renginiai regionuose, o  pradedantiems karjeros specialistams - 200 ak. val. mokymai pagal „Kvalifikacijos tobulinimo programą asmenims, teikiantiems ugdymo karjerai paslaugas“ ir įgyti „Karjeros specialistų išsilavinimo ir profesinių žinių reikalavimų apraše” (2022) nustatytas ugdymo karjerai paslaugų teikimui reikalingas kompetencijas. Tuo tarpu savarankiškam karjeros specialistų tobulėjimui skirtos 40 ak. val. nuotolinės kvalifikacijos tobulinimo programos, aktualiomis profesinio orientavimo temomis nuolatos organizuojami nuotoliniai informaciniai renginiai.    

LINEŠA Ugdymo karjerai skyrius šiuo metu įgyvendina 2 ES projektus. Pirmasis - „Profesinis ugdymas – prieinamas visiems” (2024-2029 m.) orientuotas į profesinio mokymo įstaigų specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinius ir jaunuolius iš nepalankaus socialinio ekonominio konteksto (SEK) bei švietimo pagalbos specialistus, kurie dirba su šiais mokiniais. Mokinių savęs pažinimui siūlomos karjeros dienos, švietimo pagalbos specialistams – 4K (aš kuriu, aš keičiu, aš su kitais, aš kitiems) modelio mokymai (40 ak. val.) ir specializuotos darbui su SUP/SEK mokiniais skirtos nuotolinės kvalifikacijos tobulinimo programos (40 ak. val.). Antrasis projektas - „Karjeros planavimo mokiniams sistemos plėtra” (2025-2028), padės vystyti ir plėtoti MUKIS platformą, integruojant šiuolaikinius mokiniams skirtus karjeros planavimo skaitmeninius įrankius ir  naują profesinio orientavimo stebėsenos modelį, leidžiantį sistemingai rinkti ir analizuoti kiekybinius ir kokybinius duomenis nacionaliniu mastu.