Profesinis veiklinimas – viena iš profesinio orientavimo sudedamųjų dalių, kurios pagrindinis tikslas – padėti mokiniams pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes darbo aplinkoje. Sėkmingas profesinis veiklinimas visapusiškai naudingas visoms šiame procese dalyvaujančioms interesų šalims: mokiniams – pažįstant save, aktyviai tyrinėjant darbo ir profesijų pasaulį, stiprinant profesinę motyvaciją, pedagogams – tobulinant savo kompetencijas, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms – užsiauginant potencialų darbuotoją. Siekiant, kad kuo daugiau mokinių susipažintų su juos dominančia profesija realioje darbo aplinkoje, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) pastaraisiais metais šiai prioritetinei profesinio orientavimo sričiai skiria ypač daug dėmesio, bendram tikslui telkdama aktyviai profesinio orientavimo srityje veikiančius partnerius.
Mokiniai turi daugiau galimybių „pasimatuoti“ profesiją
Jau dešimt metų LINEŠA kasmet pavasarį visas bendrojo ugdymo mokyklas kviečia prisijungti prie iniciatyvos „Šok į tėvų klumpes“ veiklų, kurios suteikia galimybę 1-12 kl. mokiniams pažvelgti į darbo pasaulį per savo tėvų ir kitų artimųjų profesinę patirtį. Nuoseklus iniciatyvos koordinavimas pastaraisiais metais davė solidžių vaisių: jeigu 2023 m. buvo užregistruotos 422, tai 2024 m. – jau net 665 iniciatyvos. Atitinkamai ženkliai šoktelėjo ir joje dalyvavusių mokinių skaičius: nuo 34 367 mokinių 2023 m. iki 51 574 mokinių 2024 m. Be to, rekordinio mokinių skaičiaus sulaukusi LINEŠA šį pasiekimą oficialiai pavyko užfiksuoti kaip Lietuvos rekordą.
Prie karjeros paslaugų plėtojimo šalyje ženkliai prisidėjo ir nuo 2022 m. veiklą pradėję Regioniniai karjeros centrai „Karjeras“, kurių pagrindinis tikslas – 8-12 kl. mokiniams padėti pasirinkti paklausią ir atliepiančią pagrindines šalies raidos kryptis profesiją. Šiuo metu veikia 14 regioninių karjeros centrų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Tauragėje, Marijampolėje, Rokiškyje, Jonavoje, Kėdainiuose, Utenoje, Mažeikiuose ir Ukmergėje. Bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, 2024 m. paslaugas juose teikė 55 karjeros konsultantai ir 10 profesinio veiklinimo koordinatorių. Būtent pastarieji yra atsakingi už ryšių su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis „vieno langelio“ principu kūrimą, mokinių profesinio veiklinimo vizitų organizavimą, bendradarbiavimą su švietimo įstaigų karjeros specialistais ir kitais pedagogais. Statistiniai duomenys rodo, kad regioninių karjeros centrų inicijuotuose profesinio veiklinimo vizituose 2022 m. dalyvavo 4765, o 2023 m. – net 17 892 mokiniai, ypatingą dėmesį skiriant inžinerijos, gyvybės mokslų, energetikos ir informacinių technologijų sritims.
Daugelyje savivaldybių įgyvendinama Jaunimo reikalų agentūros (JRA) remiama 14-19 m. jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programa, kurios pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas jaunimo užimtumui vasaros laikotarpiu, didinti galimybes jauniems žmonėms įgyti praktinių įgūdžių, specialiomis subsidijomis skatinti darbdavius įdarbinti jaunus žmones. Prie profesinio veiklinimo galimybių plėtojimo šalyje prisideda ir kiti teikėjai. Pavyzdžiui, nevyriausybinė organizacija Lietuvos Junior Achievement ketvirtus metus iš eilės sėkmingai įgyvendina 9-12 kl. mokiniams skirtą pasaulinę ugdymo karjerai programą „JA Šešėliavimas“. Edukacines paslaugas, padedančias pažinti įvairias profesijas, mokiniams taip pat siūlo STEAM centrai, aukštosios mokyklos, neakivaizdinės mokyklos ir akademijos, kultūros įstaigos, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos ir kt.
Regionuose stiprėja tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Bendradarbiaujant su regioniniais karjeros centrais „Karjeras“, ES profesinio orientavimo tinklo „Euroguidance“ nacionaliniu centru Lietuvoje, savivaldybių profesinio orientavimo koordinatoriais ir pedagoginėmis-psichologinėmis tarnybomis, LINEŠA 2024 m. spalio mėn. karjeros specialistams organizavo kontaktinius mokymus penkiuose Lietuvos regionuose. Mokymų tema – profesinis veiklinimas, Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje sudomino per 150 su 1-12 kl. mokiniais įvairiose švietimo įstaigose dirbančių karjeros specialistų. Siekiant stiprinti jų profesinio veiklinimo organizavimo ir konsultavimo šiame procese kompetencijas, mokymuose ypatingas dėmesys skirtas regionų profesinio veiklinimo tendencijoms, metodiniams įrankiams ir praktiniams užsiėmimams, padedantiems pasiruošti sėkmingam profesiniam veiklinimui. Profesinis veiklinimas - kaip viena pagrindinių temų, buvo įtrauktas ir į 2024 m. lapkričio 28-29 d. karjeros specialistus subūrusios konferencijos „Kryptis – karjera: pasirinkimų jūra“ programą.
Regionų profesinio veiklinimo tendencijos rodo, kad pagrindinė jų stiprybė - vietinės valdžios remiamos iniciatyvos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp suinteresuotų šalių. Pavyzdžiui, Vilniaus m. sav. remia Vilniaus švietimo pažangos centro „EDU Vilnius“ veiklas, kuriomis skatinamas mokinių mokymąsis už klasės ribų: parkuose, muziejuose, verslo įmonėse ir kt. erdvėse. Panevėžio m. sav. administracija, stiprindama profesinį veiklinimą regione, inicijavo net kelių strateginių dokumentų įteisinimą ir jų įgyvendinimą: „Pramonės vystymo Panevėžio regione 2019-2023 m. strategiją“ ir „Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių profesinio orientavimo 2021-2023 m. programą“. Tikslas – siekti, kad Panevėžys taptų pažangių technologijų pramonės centru ir tam tikslingai rengti regionui reikalingus inžinerinės krypties specialistus. Tuo tarpu Tauragės r. sav. investuoja į specialistų pritraukimo priemones – studijuojantiems specialybes, kurioms regione yra poreikis, skiria specialias stipendijas ir finansinę paramą įsigyti būstui.
Turime vis daugiau gerųjų pavyzdžių, kai mokinių profesiniam veiklinimui regionuose sėkmingai plėtojama tarpinstitucinė tinklaveika, į kurią įtraukiama didžioji dalis vietinių biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų, smulkiųjų verslininkų. Pavyzdžiui, bendradarbiaujama su vietinėmis profesinio mokymo įstaigomis ir aukštosiomis mokyklomis, pagalbos tarnybomis (policija, gaisrinė), statutinėmis, kultūros įstaigomis, ligoninėmis, žiniasklaida, grožio, floristikos, maitinimo ir kt. paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Vis dėlto, karjeros specialistams iššūkių kyla tuomet, kai kalbama apie profesinio veiklinimo finansavimą, mokinių pavežėjimą iki profesinio veiklinimo vietos, jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (1-4 kl.), kuriuos įmonės, įstaigos ir organizacijos įsileidžia sunkiau nei gimnazistus, profesinį veiklinimą.
Ko reikia sėkmingam profesiniam veiklinimui?
Regioninių karjeros centrų „Karjeras“ profesinio veiklinimo koordinatoriai ir ilgametę patirtį profesiniame konsultavime turintys karjeros konsultantai akcentuoja, kad prieš vykstant į profesinio veiklinimo vizitą su mokiniais būtini kruopštūs namų darbai. Pirmas ir svarbiausias žingsnis profesijos pasirinkime visuomet yra savęs pažinimas, todėl karjeros specialistai, dirbdami su mokiniais, ypatingą dėmesį turėtų skirti šiai sričiai. Tam tinka daug metodų ir technikų, tik svarbu jas įvaldyti ir taikyti pagal mokinių amžių. Organizuojant profesinio veiklinimo vizitus ne mažiau svarbu iš anksto su įmone, įstaiga ar organizacija suderinti tokius kintamuosius kaip tikslus vizito laikas, mokinių amžius ir skaičius, pagrindiniai mokinių lūkesčiai. Taip pat vežtis tik motyvuotus mokinius, suteikti jiems bendrųjų teorinių žinių, kur ir kokiu tikslu vykstama, kaip atitinkamoje darbo vietoje reikėtų elgtis, vizito metu užtikrinti mokinių drausmę. Galiausiai, karjeros specialistai turėtų rasti jiems pasiteisinančių būdų pagrindinių vizito rezultatų su mokiniais aptarimui ir grįžtamojo ryšio įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje vyko profesinis veiklinimas, pateikimui.
Patys su 1-12 kl. mokiniais švietimo įstaigose dirbantys karjeros specialistai kaip vieną pagrindinių profesinio veiklinimo tikslų dažniausiai akcentuoja profesinio veiklinimo populiarinimą darbdavių tarpe ir efektyviai komunikacijai tarp visų suinteresuotų šalių būtinos profesinio veiklinimo platformos su mokykloms draugiškų įmonių, įstaigų ir organizacijų kontaktais, sukūrimą. Ne mažiau svarbus sėkmingu profesiniu veiklinimu suinteresuotų šalių pasiskirstymas atsakomybėmis, žmogiškieji bei materialieji ištekliai, tarp kurių – mokyklos bendruomenės pasitikėjimas karjeros specialiste (-u) ir karjeros veiklų įgyvendinimui skirtas savivaldybės krepšelis.
Karjeros specialistams – priemonių gausa
Šiandieninės galimybės tinkamai pasiruošti profesinio veiklinimo vizitui karjeros specialistams yra plačios ir dėkingos. MUKIS platformos profesiniam veiklinimui skirtame puslapyje galima rasti „Profesinio veiklinimo metodiką“ ir kasmet atnaujinamas nacionalinės profesinio veiklinimo iniciatyvos „Šok į tėvų klumpes“ įgyvendinimo rekomendacijas, skirtas mokytojams ir mokinių tėvams (globėjams). MUKIS renginių puslapis taip pat turi sąsajų su regioniniais karjeros centrais „Karjeras“ – jame galima išsifiltruoti konkrečiai profesiniam veiklinimui skirtus renginius. Ruošiantis profesiniam veiklinimui rekomenduojama naudotis ir MUKIS skaitmeniniu turiniu - mokytojo ir mokinio knygomis, užduočių banku, pasiteisinančių metodų ieškoti psichologijos praktikoje.
Karjeros speciaIistai taip pat gali naudotis ilgametį įdirbį informacinių ir metodinių karjeros planavimo priemonių kūrime turinčio ES profesinio orientavimo tinklo „Euroguidance“ turimais ištekliais. Pirmiausiai, lietuviškoje „Euroguidance“ svetainėje patalpintais karjeros testais ir edukaciniais žaidimais. Pavyzdžiui, vienos universaliausių priemonių, besiruošiant profesinio veiklinimo vizitui, yra „Profesijų loto“, JUMP asociatyvinės kortelės ir „Grįžtamojo ryšio“ žaidimas. „Euroguidance“ gerosios patirties banką taip pat papildo metodinės priemonės ir vaizdo įrašai, informaciniai straipsniai. Visada galima prisijungti ir prie „Euroguidance“ karjeros specialistų bendruomenės socialiniame tinkle „Facebook“.
Profesinis veiklinimas – kiekvienam Lietuvos vaikui
Siekiant inicijuoti dialogą apie mokinių profesinį veiklinimą tarp skirtingų įstaigų atstovų, LINEŠA kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, š. m. sausio 16 d. inicijavo partneriams skirtą renginį. Jo metu kartu su švietimo įstaigų, savivaldybių, Regioninių karjeros centrų „Karjeras“, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos (LKSA), Jaunimo reikalų agentūros (JRA), Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos Junior Achievement, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT), Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) ir kt. institucijų atstovais, aktyviai veikiančiais profesinio orientavimo srityje, aptarta profesinio veiklinimo situacija, vykdomos veiklos ir bendradarbiavimo tarp partnerių galimybės.
Susitikimo dalyviai aktyviai diskutavo, kaip partneriai, veikdami ATSKIRAI-KARTU, galėtų sukurti sistemą, kuri atlieptų mokinių siekius ieškoti savo vietos gyvenime ir atvertų jiems platesnes galimybes atrasti, pažinti ir išbandyti įvairias profesijas. Organizacijos pateikė nemažai konstruktyvių pasiūlymų, kaip būtų galima realizuoti šiuos ketinimus. Pavyzdžiui, visų partnerių mokiniams siūlomas profesinio veiklinimo galimybes - nuo šešėliavimo, savanorystės iki darbo vasarą, praktikos pasiūlymų įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, leistų susisteminti bendras skaitmeninis įrankis. Vertingas būtų ir įrašas kiekvienos mokyklos ugdymo plane - kaip galimybė vyresniųjų klasių mokiniams (9-12 kl.) bent 1 kartą per 6 mėn. dalyvauti profesiniame veiklinime. Renginio metu nuspręsta tęsti tarpinstitucinį dialogą, siekiant plėtoti pradėtą diskusiją ir kartu stiprinti profesinio veiklinimo sistemą.