Aktualumas

Veiklos ir poilsio laiko planavimas – tai racionalus įvairių veiklos ir poilsio elementų derinys. Racionali veiklos ir poilsio kaita bei trukmė teigiamai veikia vaikų fizinį išsivystymą, sveikatą, protinį ir fizinį darbingumą, psichoemocinę būseną (Covey, 2010).

Su tema susijusios sąvokos, teorijos

Veikla – sąmoningas elgesys, turintis tam tikrą tikslą. Dažniausios pagrindinės veiklų rūšys: žaidimas, mokymasis, darbas ir kūryba. Veiklai būdinga perspektyva (išankstinis planas, apimantis veikimo terminus, metodus ir priemones), ją skatina tam tikri iš poreikio kylantys motyvai. Veikla nėra įgimta, jos žmogus išmoksta gyvendamas. Veikla nebūtų sąmoninga ir tikslinga be įvertinimo, kuris garantuoja grįžtamąją informaciją ir koreguoja tikslo siekimą (Bartoševičienė, 2019).

Tikslas – tam tikros veiklos pageidaujamo rezultato numatymas (Serapinas, 2019). Pradinio ugdymo lygmenyje įgyjamas elementarus supratimas apie tikslus ir jų kėlimą, taip pat gebėjimas įvardyti savo mokymosi ir kitų veiklų tikslus. Mokiniai skatinami veikti tikslingai per visas pamokas ir neformaliojo švietimo veiklas. Svarbu, kad mokytojas ar būrelio vadovas įvardytų kiekvienos užduoties tikslą, skatintų mokinius žodžiais išreikšti savo artimiausių veiklų tikslus. Kiekvieną į planus įtraukiamą veiklą derėtų patikrinti klausimu „Kodėl?“. Kodėl ketinu tai daryti? Kaip šios veiklos rezultatai susiję su mano gyvenimo tikslais ir man svarbiomis vertybėmis?

Turint tikslą ir išskaidžius jį mažais žingsneliais, žingsnelius reikia paversti į užduotis, kurios turi nugulti mūsų kasdieninėje veikloje. Užduočių planavimas ir kasdieninės veiklos stebėjimas leis sėkmingai judėti tikslo link. Kai turime planą, jaučiamės ramiau ir užtikrintai, nes žinome, ką turėsime atlikti kitą dieną ir kiek tai užduočiai reikės skirti laiko. Atlikdami vieną užduotį po kitos, net nepastebėsite, kai tikslas taps ranka pasiekiamas (Satkutė. 2020).

Planas – kuriam nors laikui numatyta veiksmų apimtis ir eiliškumas, užduoties atlikimo tvarka (Viselgienė, 2019). A. Vasiliausko (2005) nuomone, planavimas yra intelektinis procesas, kuris leidžia sukurti veiksmų planą. Planavimas nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstamas procesas, atspindintis supančios aplinkos pokyčius ir prisitaikymą prie jų (Uznienė, 2011).

Pamoką mokiniai pradeda suskirstyti į grupeles po 4.

Kiekvienai mokinių grupelei mokytojas padalina po vieną atspausdintą galvosūkio lapą sakydamas, kad mokinių grupė per 5–7 minutes turėtų rasti atsakymą į klausimą „Kaip Jūs perkelsite per upę savo krovinį?“.

Mokiniams pristačius savo darbus ir kartu radus tinkamą sprendimą, mokytojas pradeda dėstyti naują temą.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas klausimų eile:
1) Kaip sudaromas veiklos planas?
2) Kodėl planuojant toks svarbus yra laikas?
3) Kaip suplanuoti savo dieną?

1) Aptariant, kaip sudaromas veiklos planas, rekomenduojama remtis mokinių turima patirtimi, užduodant jiems klausimus: kaip jūsų grupė pasiekė galutinio galvosūkio sprendimo rezultato? Nuo ko priklausė bendro jūsų darbo sėkmė?

Apibendrindamas mokinių mintis, mokytojas tęsia: tam, kad mokiniai pasiektų užduoties tikslą, ją suskaidė į mažesnes dalis – etapus. Kitaip tariant, mažais žingsneliais keliavo tikslo link – planavo, veikė ir nuolat pasitikrindavo, ar jų pasirinktas sprendimas yra teisingas.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Dienos planas“.

Užduotis: Dienos planas

Atsisiųsti darbalapį (3.4 MB )

Mokant vaikus išsikelti tikslą, galima pažaisti žaidimą „Spalvotos kaladėlės“. Pagrindinė šio žaidimo idėja – parodyti mokiniams, kaip svarbu žinoti savo veiklos tikslus, kaip planuoti ir atlikti svarbiausias užduotis.

2) Nagrinėjant klausimą Kodėl planuojant toks svarbus laikas?, su mokiniais prisimenama, kad para turi 24 valandas. Ir jų negali būti nei daugiau, nei mažiau. Valdyti laiką, kad jo atsirastų tiek, kiek mums reikia, – neįmanoma. Todėl, siekiant kuo naudingiau panaudoti paros laiką, būtina jį planuoti – t. y. apgalvoti, kurios veiklos mums tampa svarbiomis ir kurią paros dalį veiksmingiausia joms skirti.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Dienos veiklų įvairovė“.

Užduotis: Dienos veiklų įvairovė

Atsisiųsti darbalapį (2.7 MB )

Rekomenduojama atlikti užduotį „Laiko pica“ (3.4 priedas), kurios tikslas – išsiaiškinti, kaip naudojamas paros laikas. Atlikę užduotį, mokiniai išsiaiškins, kaip jie panaudoja paros laiką; nuspręs, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint kuo racionaliau paskirstyti paros laiką.

Rekomenduojama su mokiniais pažaisti žaidimą „Kiek laiko trunka minutė“. Tai – veiksmingas būdas jiems parodyti, kad kiekvienas mūsų laiko tėkmę suvokiame skirtingai. O kai savo veiklų nesugebame sudėlioti laike tinkamai, tai ir sujaukia mūsų visų dienotvarkes. Kalbant, kad kasdienių veiklų planavimas apsaugo mus nuo pervargimo ir nerimo, galima prisiminti ir pagrindinius nerimo bruožus, kuo jie kenkia mūsų savijautai.

3) Aiškinantis, kaip suplanuoti savo dieną, su mokiniais atskirai aptariamos trys dienos dalys, svarbiausia jų veikla ir numatomi laiko resursai kiekvienai jų.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Laiko stebėjimas“.

Užduotis „Mano dienos planas“ (3.5 priedas) leidžia mokiniams išsigryninti kiekvieną dieną atliekamas veiklas, išsiaiškinti, kuo jos yra svarbios.

Užduotis: Laiko stebėjimas

Atsisiųsti darbalapį (2 MB )

Darbas grupėse, diskusija, „Minčių lietus“, nebaigtų sakinių metodas.

Žaidimas „Kiek laiko trunka minutė?“

 

Visi pakankamai gerai mokame įvertinti laiką. Tačiau yra daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, galinčių pakeisti mūsų laiko suvokimą. Pavyzdžiui, kai turime ko nors laukti, laikas tarsi sulėtėja. O kai linksminamės, laikas, rodos, tiesiog bėgte bėga. Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo grupė žmonių, turėjusių septynias su puse minutės sėdėti kambaryje ir nieko neveikti. Po tyrimo, kai kurie dalyviai manė, kad praėjo tik dvi su puse minutės. Kiti teigė, kad pojūtis buvo toks, tarsi tęsėsi visos 20 minučių.

Žaidimo esmė – mokiniai priima minutės iššūkį.

Eiga: mokiniai užmerkia akis ir atsistoja. Kai, jų manymu, jau praėjo minutė, jie atsimerkia ir atsisėda.
 

Mokytojas, arba paskirtas mokinys seka laiką, pasibaigus minutei visus informuoja.
 

Šis žaidimas – veiksmingas būdas mokiniams parodyti, kad kiekvienas mūsų laiko tėkmę suvokiame skirtingai. O nesugebėjimas tinkamai sudėlioti laike savo veiklas sujaukia mūsų visų dienotvarkes, jos tampa nebeveiksmingos.

Žaidimas „Spalvotos kaladėlės“

 

Jums bus reikalinga tiek spalvotų kaladėlių rinkinių, kiek mokinių pakviesite varžytis.

Kiekvienam dalyviui priešais jį ant stalo padėkite kaladėles. Tuomet skirkite minutę laiko, per kurią dalyviai turi surinkti kuo daugiau kaladėlių savo nedominuojančia ranka (kairiarankiai – dešine, dešiniarankiai – kaire ranka).

Pasibaigus minutei, užrašykite ir kartu su mokiniais apmąstykite gautus rezultatus: kas mokiniams pavyko, o ką kitą kartą jie darytų kitaip. Paskui pakartokite tai dar kartą, tačiau šį kartą kiekvienai kaladėlės spalvai priskirkite ir taškų vertę.

Dabar žaidėjai konkuruos pagal kiekvieno jų surinktus taškus.
 

Šio žaidimo idėja – parodyti mokiniams, kaip svarbu žinoti savo veiklos tikslus, kaip planuoti ir atlikti svarbiausias užduotis.

Užduotį „Atostogų planas“ (3.6 priedas) rekomenduojama paskirti atostogų laikotarpiui. Ši užduotis leis mokiniams planuoti ir savo atostogų veiklas. Kiekvieną rytą mesdamas kauliuką, mokinys gaus ne tik veiklos užduotį, bet ir smagų patarimą, kaip gali paįvairinti savo dieną.

Su mokiniais galima organizuoti diskusiją, kurioje jie pasidalytų savo patirtimi nebaigtų sakinių metodu:

• Kai pavėluoju, jaučiuosi...
• Neišsimiegojimas mums trukdo...
• Pamirštos veiklos priverčia mus...
• Laiku ir tinkamai atlikęs užduotį aš...
• Man svarbiausia veikla yra ...., nes...
• Kai nervinuosi, mano kūnas...
• Kai nespėju pats, pagalbos galiu kreiptis į..., nes...

• 3–5 sakiniais papasakoja, kaip sudaromas veiklos planas.
• Sudaro savo veiklos planą vienai dienai.
• 3–5 sakiniais įvardija, kodėl svarbu planuoti savo kasdienines veiklas.

Laiko valdymas: Nuoroda ir Nuoroda

Kaip savo dieną išnaudoti produktyviai: Nuoroda