Visi turime tą pačią 24 valandų parą, 7 dienų savaitę. Tačiau vieni laiku atlieka būtinus darbus ir randa laiko turiningam laisvalaikiui, kiti – viskam pritrūksta laiko. Kodėl?

Gebėjimas planuoti laiką yra labai svarbi tavo mokymosi ir karjeros sėkmės sąlyga. Tau padės laiko planavimo principų išmanymas ir jų laikymasis.

Laiko planavimo principai

Pirmiausia – tikslas. Kiekvieną į planus įtraukiamą veiklą derėtų patikrinti klausimu „Kodėl?“. Kodėl ketinu tai daryti? Kaip šios veiklos rezultatai susiję su mano gyvenimo tikslais ir man svarbiomis vertybėmis? Į planus įtraukiamos tik prasmingos ir svarbios veiklos.

Objektyvus darbų trukmės įvertinimas. Kiekviena veikla reikalauja atitinkamų laiko sąnaudų. Pavyzdžiui, kiek laiko užtruks perskaityti 200 puslapių knygą ir parašyti atsiliepimą apie kūrinį? Kiek laiko reikia išspręsti 10 matematikos lygčių?

Darbingumo kreivė. Kiekvienam žmogui būdinga savita, biologinių ritmų nulemta darbingumo kreivė: vieni žvalūs ir itin darbingi jaučiasi iš ryto, kiti – popiet ar vakare. Svarbiausioms veikloms skirk savo darbingiausią laiką.

Didelių darbų skaidymas į dalis. Labai didelės apimties darbai gąsdina, mažina motyvaciją ir atrodo neįveikiami. Juos reikia suskirstyti į mažas, nesunkiai įveikiamas užduotis, lengvai įtraukiamas į dienotvarkę. Pavyzdžiui, pasirengti kontroliniam darbui iš viso pusmečio temų yra didelis darbas, kurį sunku įterpti į savo laiko planus (dėl to knieti jį „pamiršti“, palikti paskutinei minutei). Visą darbą suskirsčius į mažas nuosekliai viena po kitos einančias užduotis (temas) ir kasdien joms skiriant po valandą, darbas bus atliktas ramiai, laiku, be skubos.

Planavimas raštu. Dienotvarkės nereikia stengtis atsiminti. Savo planus užrašyk popieriuje arba naudok tam skirtas programėles telefonuose, kompiuteriuose.

Disciplina ir savikontrolė. Laiko planavimas netenka prasmės, jei plano nesilaikoma. Kartais dėl nenumatytų aplinkybių tenka keisti planus, tačiau tai nėra problema. Susirūpinti reikėtų tada, kai prieš akis turėdami kruopščiai sudarytą dienos tvarkaraštį veikiame bet ką, tik ne tai, kas suplanuota.

Užduotis: Savaitės planas pagal ABC

Atsisiųsti darbalapį (979.1 KB )

Užduotis: Laiko vagys

Atsisiųsti darbalapį (1.8 MB )

Kartais, kai turi daug ir sunkių darbų, ypač kai jie užgriūna vienu metu, norisi viską mesti ir nedaryti nieko. Nusiramink. Tau tereikia stabtelti, ramiai įvertinti situaciją, sudėlioti prioritetus, pailsėti ir tik tada vėl veikti.

Jei jauti nuovargį, pirmiausia pagalvok, ar pakankamai miegi. Jei trūksta poilsio, skirk laiko popiečio miegui arba anksčiau eik miegoti vakare. Ar tau pakanka fizinio aktyvumo lauke? Jei ne, išeik pasivaikščioti, pabėgioti. O gal tau reikia pagalbos? Pasikalbėk su artimais žmonėmis apie tai, paprašyk jų palaikymo ir pagalbos atliekant būtinas užduotis.

Užduotis: Poilsio zona

Atsisiųsti darbalapį (2 MB )

Na, o pailsėjus vis tiek teks pabaigti pradėtus darbus. Tau padės šios trys gudrybės.

Naudok laikmatį telefone. Skirk 30 min. tam tikros užduoties vykdymui, ir tuo metu 100 proc. sutelk dėmesį tik į tą užduotį. Nuskambėjus signalui, iš naujo nustatyk laikmatį, skirk 10 min. poilsiui. Po pertraukėlės – vėl 30 min. jau kitai užduočiai ir t. t.

Darbų sąrašą turėk prieš akis. Kad nieko nepamirštum ir matytum, kiek darbų jau atlikai, o kiek dar laukia, matomoje vietoje turėk darbų sąrašą. Patirk malonumą išbraukti atliktus darbus ir toliau daryti, ką nori.

Rask palaikymą. Susirask bendraminčių, kurie siekia panašių tikslų. Tarkitės, dalykitės patirtimi, palaikykite vienas kitą. Tai padės įveikti sunkumus. 

Sėkmę lemia ne vienkartiniai gyvenimo įvykiai, o kasdieniai įpročiai. Įpročiai – tai veiksmai, kurie kartojami pakankamai daug kartų ir dėl to tampa įprasti ir pastovūs. Jiems nereikia sukaupti valios, todėl tokie veiksmai netgi malonūs. Įpročiai padeda siekti tikslų, įdedant mažiau pastangų ir energijos.

Kodėl smegenys formuoja įpročius?

Pirmą kartą susidūrus su problema neuronų tinklas yra labai aktyvus. Susiformavus įpročiams, smegenų aktyvumas mažėja. Tai paranku smegenims, kurios siekia taupyti energiją.

Įpročiai gali būti naudingi, padedantys tobulėti ir siekti tikslų, arba žalingi, eikvojantys laiką, gadinantys sveikatą ar tiesiog blaškantys dėmesį. Pavyzdžiui, įprotis nuolat tikrinti žinutes telefone ar tiesiog „skrolinti ̋ be jokio tikslo sumažina tavo gebėjimą susikaupti ir mokytis. Įprotis prieš miegą pasivaikščioti lauke padeda lengviau užmigti ir pailsėti.

Įpročiai, kuriuos verta išugdyti

Eiti miegoti 21 val. Keltis ir gultis kasdien tuo pačiu metu.

Telefoną naudoti tik komunikacijai ir būtinos informacijos paieškai.

Kasdien bent 20 min. skaityti knygą.

Dažnai gerti tyro vandens.

Iš vakaro susiplanuoti kitos dienos veiklas.

Prieš miegą apmąstyti prabėgusią dieną.

Tik atlikus vieną užduotį, imtis kitos.

Įpročiai padeda spręsti problemas. Pavyzdžiui, jei dažnokai pameti savo daiktus, išsiugdyk įprotį išeidamas iš klasės, sporto salės, autobuso ar kt. patikrinti stalą, rūbinės spintelę, ar ko nepalikai. Jei tenka daug dirbti kompiuteriu, jauti akių nuovargį, išsiugdyk įprotį atlikęs užduotį pažvelgti į tolį ir padaryti akių mankštą.

Įpročiai padeda siekti karjeros tikslų. Pavyzdžiui, jei nori sieti savo karjerą su rašymu, išsiugdyk įprotį kasdien rašyti bent po 1 dienoraščio puslapį. Jei svajoji apie matematiko karjerą, jau dabar kasdien išspręsk nors po 1 sudėtingą matematinį galvosūkį.

Kaip išsiugdyti įprotį?

Pirmiausia, reikia turėti aiškų planą (pavyzdžiui, kasdien prieš miegą 20 min. skaitysiu knygą). Tas pats veiksmas kartojamas kasdien, geriausia – tuo pačiu metu. Jei pradžioje dar reikia save motyvuoti, tai po kurio laiko (mėnesio ar daugiau) veiksmas tampa savaime suprantama, valios pastangų nereikalaujančia gyvenimo dalimi.

Kokius įpročius norėtum išsiugdyti? 

Užduotis: Naudingi įpročiai

Atsisiųsti darbalapį (582.1 KB )