Karjeros sprendimai – karjeros planų ar strategijų kūrimas, siekiant pasirinktų karjeros tikslų. Karjeros sprendimų procesas – tai dažniausiai sąmoningi, nuoseklūs ir tikslingi mąstymo, jausmų ir valios veiksmai, lemiantys pasirinkimą tarp dviejų ar daugiau galimybių, t. y. mąstymo padarinys, kai pagal tam tikrus požymius apsvarstome savo ateities tikslus, pasirenkame geriausią galimybę iš alternatyvų, ją įgyvendiname ir peržiūrime.

Geras karjeros sprendimas atitinka žmogaus interesus, vertybes, gyvenimo prioritetus, kitaip mūsų pasirinkta karjera bus mums patiems nepatraukli arba neatitiks mūsų galimybių.

Savęs pažinimas susijęs su prisiminimais apie save, kokiais save laikome ir kaip save vertiname. Savęs pažinimą sunkina tai, kad mes nuolat keičiamės: tai, ką savyje atrandame, nuolat kinta. Todėl būtina gerai pažinti savo gebėjimus ir pasiekimus, stipriąsias bei silpnąsias asmenybės ir charakterio savybes, kokie dalykai mus domina, suteikia energijos veikti.

Renkantis karjerą tenka derinti pagrindines savo gyvenimo sritis: darbą, laisvalaikį, mokymąsi – ir numatyti, kiek laiko ir kitų išteklių norėsime ir galėsime skirti kiekvienai iš jų.

Darydami sprendimus dėl karjeros turime gebėti apdoroti didžiulius informacijos, susijusios su karjera kiekius, o tai savaime yra gana sudėtinga užduotis.

Dėl labai greitų aplinkos pokyčių šiais laikais sunku numatyti savo karjeros sprendimų pasekmes. Sprendimas naujomis aplinkybėmis gali mums nebetikti.

Taigi karjeros sprendimams vien žinių ar informacijos apie save ir savo galimybes nepakanka – reikia suprasti, kaip juos priimti, ir išmokti tinkamai apsispręsti.

Prisiminkime karjeros sprendimo eigą.

1 pav. Karjeros deimanto modelis

Karjeros sprendimo priėmimas apima dvi fazes: sprendimo tyrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Pirma fazė skirta išplėsti savo pažinimą. Ji prasideda sprendimo priėmimo būtinybės įsisąmoninimu ir tęsiasi renkant ir sisteminat informaciją apie save ir apie mokymosi, profesijų, darbo rinkos galimybes. Sukaupus daug informacijos ji sujungiama, integruojama ir, sukūrus karjeros viziją, šis tyrinėjimas baigiasi.

Antra fazė skirta atmesti alternatyvas ir pasirinkti vieną ar dvi. Tai surinktos informacijos peržiūrėjimas, derinimas su žiniomis apie save ir pasirinkimų svarstymas, svėrimas, vertinimas ir netinkamų galimybių atmetimas, kol išryškėja kuo tiksliau pagal vidines savybes tinkama karjera. Sprendimas priimtas – lieka jį įgyvendinti.

Abi karjeros sprendimo proceso dalys primena kantrų brangakmenio šlifavimą, todėl mokslininkai jį pavadino karjeros deimanto modeliu (žr. 1 pav.). O tokį sprendimą – gerai informuotu sprendimu.

Kurį laiką galvota, kad visi sprendimai tai tik intelekto operacija. Bet neuromokslininkui A. Damasio atradus, kad mąstymas ir emocijos itin susijusios, be emocijų negalime nieko nuspręsti, buvo sukurti bendri sprendimų modeliai. Juos vertinga taikyti priimant karjeros sprendimus. Panagrinėkime riboto racionalumo ir atsitiktinumų sprendimų priėmimo modelius.

Spręsdami karjeros klausimus, galime turėti tikrai daug patikimos informacijos ir apie savo sprendimo kriterijus, ir apie galimas alternatyvas. Tačiau ši informacija visada bus ribota (žr. 2 pav.).

2 pav. Sprendimo priėmimas realiomis sąlygomis (Valickas ir kt., 2008)

Visada atsiras dalykų, kurie mums bus iki galo neaiškūs, galbūt trūks laiko kai kurioms geroms karjeros alternatyvoms rasti, sprendimo alternatyvų sąrašas taip pat nebaigtas, pačios alternatyvos dažnai irgi nebūna visiškai aiškios ir pagrįstos, ne visos kruopščiai įvertinamos ir ne į visus sprendimo kriterijus atsižvelgiama. Sprendimus priimantis žmogus analizuoja alternatyvas tik tol, kol suranda pirmą ganėtinai gerą ir paiešką nutraukia.

Kaip jau įrodė D. Kahnemanas, intuicija padeda greitai nuspręsti, o detali analizė reikalauja lėtojo mąstymo. Tad riboto racionalumo sprendimo modelis netikėtai yra visai efektyvus – juk sprendimas turi būti priimtas laiku.

Pasak karjeros mokslininko J. Krumboltzo (2009), visada yra laimingo atsitiktinumo galimybė, kai būdami atvirai nusiteikę, pastebime progą ir ja pasinaudojame, pavyzdžiui, lankydamiesi karjeros renginyje sužinome apie naują profesiją.

3 pav. Sprendimo priėmimas pagal atsitiktinumų modelį (Valickas ir kt., 2008)

Įvairios aplinkybės gali būti svarbios karjeros sprendimams (žr. 3 pav.):

kartais net patys to nežinodami, būname pasirengę pokyčiams, nes esame nepatenkinti esama padėtimi;

dažnai turime beveik parengtų sprendimų ar idėjų, kurias būtų galima įgyvendinti;

patys įvairiu metu skirtingai suvokiame savo karjeros problemas ir galimus jų sprendimus;

šalia mūsų visada yra žmonių, kurie mano, kad mes turime vienokių ar kitokių karjeros problemų, ir žmonių, kurie mums siūlo įvairiausius sprendimus;

kartais mūsų gyvenime pasitaiko palankių rinktis situacijų, kai vienu kartu atsiranda tinkamas rinkinys klausimų, sprendimų ir juos siūlančių žmonių.

Palankios karjeros sprendimų galimybės reiškia tai, kad labai didelių pastangų pradėti ar sėkmingai plėtoti karjerą tokiu atveju nereikia. Tačiau jomis pasinaudoti verta, nes niekas nežino, ar jos kada nors dar pasikartos.

Apie tokią situaciją pasakoja politologas Linas Kojala:
„Vyresnėse klasėse žinojau, kad labiausiai traukia humanitariniai ir socialiniai mokslai, bet nebuvau išskyręs konkrečios srities... 11 klasėje netikėtai gavau progą mažoje grupėje susitikti su tuomet pareigas einančiu Prezidentu Valdu Adamkumi. Jo ori laikysena, pagarba jauniems žmonėms, noras išklausyti paliko neišdildomą įspūdį. Nuo to laiko neturėjau abejonių, kad studijuosiu politikos mokslus... Tad mano pasirinkimo aplinkybės gana unikalios. Nepaisant to, manau, kad atspindi bendrą principą – jauniems žmonėms svarbu, kiek galima labiau plėsti akiratį, susipažinti su įvairiomis sritimis, naujais žmonėmis. Tą daryti galima dalyvaujant mentorystės programose, savanoriaujant, buriantis į grupes su bendraminčiais.“

Karjeros sprendimų priėmimo kriterijai yra asmeniui svarbūs dalykai, į kuriuos linkstama atsižvelgti, pavyzdžiui, darbo vertybės, galimybė finansiškai aprūpinti artimuosius, realizuoti ir vystyti įgimtus gabumus, esminių poreikių tenkinimas patrauklia veikla ar darbo aplinkos ypatybėmis. Ar sprendimo kriterijais tinkamai naudojamasi, galima įvertinti pagal šiuos požymius:

Ar išsamus sprendimo kriterijų sąrašas?

Ar kriterijai svarbūs asmeniui, atitinka jo pomėgius ir interesus, gal jie svarbūs tik jo artimiesiems?

Ar įvertintos studijų, mokymosi ir paramos joms galimybės?

Ar atsižvelgta į darbo rinkos ir visuomenės vystymosi tendencijas?

Ar pačiam žmogui sprendimas atrodo geros kokybės?

Visa tai pasitikrinus galima priimti tikslesnį ir labiausiai lūkesčius atitinkantį karjeros sprendimą.

Užduotis: Mano karjeros sprendimo kriterijai

Atsisiųsti darbalapį (477.1 KB )

Pagal tai, iš ko kyla sprendimo priėmimo sunkumai, juos galima suskirstyti į keturias grupes: asmeninius, praktinius, susijusius su šeima ir susijusius su visuomene.

Asmeniniai sprendimo priėmimo sunkumai kyla iš žmogaus savybių, tokių kaip nesavarankiškumas, neryžtingumas, neatsparumas stresui ir pan. Jei žmogus turi blogų prisiminimų, susijusių su savarankiškai priimtais sprendimais (pavyzdžiui, tėvai labai nubaudė, kai nusprendėte iš naujų užuolaidų pasiūti dekoracijas lėlių spektakliui), jam gali pritrūkti drąsos apsispręsti. Prie asmeninių sunkumų priskiriamas ir nežinojimas, kokiais būdais galima apsispręsti, negebėjimas tuos būdus taikyti susidarius realioms gyvenimo situacijoms. Jei apsispręsti turintį žmogų užvaldo nerimas dėl sprendimo pasekmių (kaip tai paveiks mano gyvenimą, ką reikės daryti, jei nepasiseks?), stresas jam trukdo galvoti, svarstyti ir teisingai pasirinkti. Tai taip pat yra asmeninis sprendimo priėmimo sunkumas.

Praktiniai sprendimo priėmimo sunkumai susiję su ribotais ištekliais: laiko ir lėšų stygiumi, konsultantų, išmanančių patarėjų stoka, ribotomis galimybėmis naudotis informacija. Pavyzdžiui, jei žmogus neturi galimybės laisvai naudotis internetu, jam bus sunku surinkti informaciją apie studijų programas ar darbo pasiūlymus. Jei žmogus gyvena labai toli nuo didžiųjų šalies miestų, jam bus sudėtinga apsilankyti universitetų karjeros centruose ir praktiškai iš arčiau susipažinti su studijomis. Dėl to nukentės sprendimo kokybė.

Su šeima susiję sprendimo priėmimo sunkumai dažniausiai kyla iš priešiško artimiausių žmonių požiūrio į kai kurias alternatyvas. Bepigu rinktis tą karjeros kelią, kurio ir tu pats, ir tavo tėvai trokštate. Bet ką daryti, kai tėvai prieštarauja pasirinkimui? Kovoti ar pasiduoti? Ne vienas žymus menininkas prisimena, kaip stojo mokytis baleto ar aktorinio meistriškumo prieš savo tėvų valią. Bet ne kiekvienam užtenka ryžto pasipriešinti. Kita vertus, negali žinoti: gal kaip tik tėvai yra teisūs. Skirtingos tėvų ir vaikų vertybės bei prioritetai sukuria „šeimyninius“ sprendimo priėmimo sunkumus.

Su visuomene susiję sprendimo priėmimo sunkumai kyla iš visuomenėje vykstančių ir nuo mūsų nepriklausančių procesų. Pavyzdžiui, sudėtinga įvertinti profesijas pagal jų perspektyvumą, reikalingumą po 10 metų, jei valstybė ar net visas pasaulis patiria ekonominę krizę. Visuomenėje susiklostę stereotipai taip pat trukdo mums teisingai apsispręsti. Pavyzdžiui, retas vaikinas renkasi darželio auklėtojo profesiją, nors turi tam visas reikiamas savybes ir net pašaukimą. Tiesiog ši profesija stereotipiškai laikoma moteriška.

Užduotis: Karjeros sprendimų sunkumai

Atsisiųsti darbalapį (498.7 KB )

Įtaką karjeros sprendimams daro polinkis rinktis tam tikrą sprendimo strategiją. O kaip žmonės bando susidoroti su savo neryžtingumu, su neapsisprendimu dėl karjeros?

Yra trys neryžtingumo įveikos strategijų grupės – veiksmingos įveikos, pagalbos siekimo ir trukdančios strategijos. Apie jas reikia kalbėti, nes šio elgesio nepastebime, neįsisąmoniname.

Nustatyta, kad, esant neryžtingumui, itin trukdo vengimo elgesys: bandymai išvengti ir pabėgti nuo sprendimo, izoliavimasis nuo kitų ir savo sunkumų slėpimas, išankstinis pasidavimas ir susitelkimas į nepalankias aplinkybes, priešiškumas aplinkiniams – esą jie trukdo spręsti.

Pagalbos siekimo strategija yra tada, kai asmuo ieško kitų asmenų patarimų, emocinės paramos ir supratimo, kad susidorotų su dėl būtinybės apsispręsti kylančiu nerimu, stresu, susirūpinimu, nusivylimu. Tai atsakingesnis elgesys nei sprendimo priėmimo delegavimas – prašymas nuspręsti už asmenį, kur mokytis, kuo būti.

Naudingiausios ir atsakomybę už savo sprendimą parodančios yra šios strategijos:

1. aktyvi papildomos informacijos paieška,
2. emocinę įtampą ir netikrumą slopinančios informacijos paieška,
3. pastangų nukreipimas į planavimą, sistemingą informacijos analizę ir įvairių alternatyvų palyginimą,
4. lankstumas,
5. teigiamas nusiteikimas ir priimti sprendimą trukdančių minčių savireguliacija.

Užduotis: Neryžtingumas ir atsakomybė už savo sprendimus

Atsisiųsti darbalapį (1.2 MB )