Sąvokos

Raktažodžių blokas


Pagrindinė mintis

 

Karjeros vizija padeda įsivardyti karjeros ir kitų gyvenimo sričių tikslus, kurių siekimas suteikia mūsų veiksmams kryptį ir prasmę. Prioritetai yra susiję su vertybėmis. Jie padeda nuspręsti, į kurią veiklą sutelkti dėmesį konkrečiame gyvenimo etape.


Įvadas

 

Nežinančiajam, į kurį uostą plaukia, bet kuris vėjas palankus.

– Seneka

Kam reikalinga karjeros vizija ir tikslai? Kodėl svarbu įvardyti prioritetus? Karjera yra gyvenimo projektas, o kiekvienas rimtas projektas pradedamas nuo tikslų nustatymo ir plano sudarymo. Kai tiksliai žinote ir aiškiai įvardijate, ko siekiate, imate pastebėti tikslo link vedančias galimybes, iš begalinio informacijos srauto atsirenkate tai, kas svarbu ir naudinga.

Pagrindinė dalis

Karjeros vizija

Vizija apibrėžiama kaip menamas vaizdas, regėjimas, fantazijos sukurtas paveikslas, ko nors įsivaizdavimas ar svajonė. Ateities vizija yra lyg vadovas, padedantis nustatyti karjeros ir gyvenimo tikslus, tobulėjimo kryptį. Ji turi būti aiški, orientuota į tobulybę, tačiau įgyvendinama, stabili, kartu leidžianti būti lanksčiam, įkvepianti ir motyvuojanti judėti pirmyn, įveikti iškylančius sunkumus.

Karjeros vizija, suvokiama kaip žmogaus vaizdiniai ir svajonės apie savo karjeros kelią, padeda nustatyti karjeros tikslus. Karjeros vizija įkvepia, motyvuoja, suteikia apčiuopiamą kryptį, kur link judėti.

Neturėdami karjeros vizijos, pasikliaujame tik lemtimi, pasyviai reaguojame į susiklosčiusias sąlygas, galime tiesiog nepastebėti atsiveriančių galimybių. Kai turime karjeros viziją, įgyjame proaktyvumo ir aplinkos teikiamas galimybes vertiname visai kitaip – svarstome, kaip pasinaudoti jomis siekiant savo svajonės.

Kaip sukurti savo karjeros viziją?

Tam reikia skirti pakankamai ramaus laiko. Karjeros vizija nesukuriama paskubomis ar akimirksniu.

Svajojant apie ateitį, svarbu būti ištikimam savo vertybėms ir suvokiamai gyvenimo prasmei.

Kūrybiniam mąstymui reikia leisti dominuoti prieš logiką.

Karjeros vizijoje viskas turi būti įmanoma, tačiau patartina vengti negatyvių nuostatų ar logikos filtrų, kurie apribotų, nuvertintų, sunaikintų svajonę.

Karjeros vizijai atskleisti dažnai naudojami klausimai, kurie padeda išryškinti svarbiausius ateities karjeros aspektus.

Karjeros kelio vizija – tai numatoma norimos karjeros trajektorija, žvelgiant iš laiko perspektyvos. Kitaip sakant, tai tarsi savo gyvenimo ir karjeros scenarijus, apimantis 15–20 metų laikotarpį.

Užduotis: Mano karjeros vizija

 

Užduotis: Mano ateities vizija ir tikslai

Karjeros tikslai

Karjeros tikslas yra tai, ką norite pasiekti karjeros srityje. Prisiminkite SMART taisyklę: tikslas formuluojamas vienu sakiniu, jis turi būti konkretus, pamatuojamas, pasiekiamas, realistiškas ir apibrėžtas laike.

Nors SMART tikslų formulavimo kriterijai logiški ir taikomi įvairiose srityse, vis dėlto, taikant kai kuriuos iš jų, nereikia perlenkti lazdos. Svarbu, kad tikslai nebūtų pernelyg konkretūs. Siekiant tikslų, geriau elgtis kūrybiškai, pasinaudoti gyvenimo teikiamomis galimybėmis. Išties karjeros kelyje dažnai susiduriama su nenumatytomis aplinkybėmis, pasitaiko neįtikėtinų pasiūlymų, kurie dažniausiai nepasikartoja. Prieš akis matydami tik vieną labai konkretų karjeros tikslą, galime paprasčiausiai nepastebėti plataus galimybių spektro.

Karjeros tikslai neturi būti per sunkūs. Net jei tikslai yra realistiški, jie neturėtų atimti iš žmogaus viso jo laiko, energijos ir kitų išteklių. Siekiant nepamatuotai sunkių tikslų, išsenka jėgos, dingsta motyvacija ir dažnai atsitraukiama pusiaukelėje, nieko nepasiekus, praradus laiką ir energiją.

Tikslai yra tolimi, vidutinės trukmės ir artimi. Tolimi – tie, kuriems pasiekti prireiks 5 ir daugiau metų. Vidutinės trukmės tikslai pasiekiami per metus ar dvejus. Artimi tikslai pasiekiami greičiau (per kelis mėnesius ar pusmetį), juos laiko perspektyvoje matome tarsi „iš arčiau“, todėl jie yra ryškesni, dar aiškiau ir konkrečiau įvardijami.

Karjeros tikslai neatsiejami nuo kitų svarbių gyvenimo sričių tikslų, todėl formuluojant karjeros tikslus būtina įvertinti, ko tuo laikotarpiu siekiama asmeninio tobulėjimo, šeimos, sveikatos, fizinės gerovės kūrimo ir kt. srityse. Kai kitose gyvenimo srityse planuojami reikšmingi pokyčiai, karjeros tikslai turėtų ne prieštarauti jiems, o su jais derėti.

Užduotis: Karjeros tikslo analizė

Prioritetai

Prioritetas (lot. prior – pirmas, vyresnis) – tai pirmenybė reikšmės ir laiko atžvilgiu, eiliškumas, kuriuo vykdomi uždaviniai. Kiekvienam naudinga suprasti, kas jam iš tikrųjų svarbu. Tai padeda geriausiai išnaudoti savo brangius ir ribotus išteklius: laiką, energiją, pinigus, laisvę ir kt.

Prioritetai yra susiję su vertybėmis, tačiau, skirtingai nei jos, prioritetai dažnai keičiasi, keičiantis gyvenimo etapams ir aplinkybėms. Pavyzdžiui, vienokie prioritetai yra mokantis mokykloje, kitokie – pradedant darbo karjerą. Vienokie prioritetai bus vykdant svarbų projektą, laikant egzaminus, kitokie – per atostogas. Kai trūksta pinigų gyvybiniams poreikiams patenkinti, jie tampa prioritetu, o kai jų pakanka – iškyla kiti prioritetai ir t. t.

Siekiant gyvenimo ir karjeros tikslų, svarbu kaskart nusistatyti prioritetus. Prioritetai yra tam, kad žinotume, į kurią veiklą ar gyvenimo sritį sutelkti dėmesį. Kaip tai padaryti? Pirmiausia reikia surašyti visas svarbias savo gyvenimo sritis. Tai galėtų būti mokymasis, draugai, šeima, maistas, miegas, sportas, laisvalaikis, kelionės ir daugybė kitų dalykų. Tada pačiam sau atsakyti, kas šiame gyvenimo etape yra svarbiausia, o kas – mažiau svarbu ar laikinai nesvarbu.

Prioritetai padeda apsispręsti kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, eiti į kiną su draugais ar tris valandas skirti mokymuisi? Jei prioritetas yra draugai, teisingas pasirinkimas – kinas, jei šiame etape (tarkime, artėjant pasiekimų patikrinimui) prioritetas yra mokymasis, pasirinkimas bus kitas.

Prioritetai apsaugo nuo pervargimo ir perdegimo, nes atmetamos nesvarbios, nebūtinos veiklos, neprisiimama nereikalingų įsipareigojimų. Taip ramiai ir užtikrintai galima judėti savo gyvenimo ir karjeros tikslų link.

Paveikslėlyje pristatomi 7 gyvenimo prioritetai, kurie žmogų daro laimingą. Kurie prioritetai yra svarbiausi dabartiniame jūsų gyvenimo etape?

Užduotis: Prioritetai

 

Įdomu!

„Siekit savo svajonių, kiekvienam savas Atlantas!”

 

Aurimas Valujavičius – Lietuvos keliautojas ir kelionių entuziastas, 2019 m. pripažintas Lietuvos metų keliautoju „Lietuvos kolumbu 2019“. 2020-iaisiais
užfiksavo naują šalies rekordą – tapo ilgiausią atstumą baidare nuplaukusiu lietuviu.

 

2023 metais Aurimas Valujavičius vienviete irkline valtimi ryžosi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir taip paminėti
90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines. Tai įgyvendinęs keliautojas tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

 

Pritaikyk!

Pasikalbėkite su artimais suaugusiais žmonėmis apie jų gyvenimo prioritetus. 

Kaip bėgant metams prioritetai keitėsi?

Kokie prioritetai yra dabar?

Ar jų prioritetai panašūs į jūsų prioritetus?

 

Apibendrink!

Pagalvokite:

Kodėl naudinga svajoti ir vaizduotėje kurti kuo aiškesnį norimos ateities paveikslą?

Kaip jūsų svajonės susijusios su gyvenimo ir karjeros tikslais?

Kodėl svarbu nusistatyti prioritetus? Kokie jūsų prioritetai šiame gyvenimo etape?

Užduotis: Kryžiažodis „Tikslai“

Atsisiųsti darbalapį (1015.9 KB )

 

 

Įdomu!

1938 m. grupė mokslininkų iš Harvardo pradėjo didžiausią ilgaamžiškumo, sveikatos ir laimės tyrimą žmonijos istorijoje. Klausimas, paskatinęs atlikti tyrimą, buvo paprastas: kokie veiksniai prisideda prie ilgo ir laimingo gyvenimo? 

 

Tyrimas trūko 80 metų, jame dalyvavo 724 dalyviai. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad geri santykiai yra ilgalaikės laimės ir sveikatos pagrindas. Kaip sako Robertas Waldingeris (ketvirtasis tyrimo vadovas), rūpinimasis savo kūnu yra svarbus, tačiau rūpinimasis santykiais taip pat yra rūpinimosi savimi forma. Jūsų gyvenimo kokybė priklauso nuo jūsų santykių kokybės. Būkite atidūs ir supratingi tiems, kurie jumis rūpinasi, ir nutraukite toksiškus santykius, kurie jums kenkia.“

 

Detaliau apie šį tyrimą TED konferencijoje pasakoja profesorius Robertas Waldingeris

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: