Sąvokos

Raktažodžių blokas


Pagrindinė mintis

Darbo (mokymosi) vietos keitimas daugeliui yra rimtas išbandymas. Kandidatuodami į konkrečią darbo (studijų) vietą tiksliai nežinome, kas mūsų laukia ir kaip mums seksis, kaip pavyks „susidraugauti“ su nauja aplinka, naujais įsipareigojimais. Kad būtų mažiau streso, verta iš anksto gilintis į adaptacijos keliamus iššūkius ir numatyti išorinės paramos galimybes bei būdus.


Įvadas

Stipriausia rūšis yra ne ta, kuri išgyvena, net ne ta, kuri yra protingiausia. Stipriausia yra ta, kuri labiausiai pasiruošusi keistis.

– Charles Darwin (Čarlzas Darvinas)

Žmogaus gyvenimas nestovi vietoje. Perėjimas į kitą gyvenimo ar karjeros etapą, gebėjimas prisitaikyti prie naujos aplinkos yra būtinas, norint išgyventi ir sėkmingai funkcionuoti visuomenėje.

Keičiama mokymosi ar darbo aplinka gali reikšti skirtingą kultūrą, kalbą, gyvenamą vietą, socialinį statusą ar netgi naują situaciją, su kuria reikia susidoroti. Prisitaikymas prie naujos aplinkos yra svarbus, kad žmogus galėtų sėkmingai ir efektyviai veikti, įgyti naujų patirčių, tobulinti savo gebėjimus, sėkmingai realizuotų save darbo pasaulyje.

Pagrindinė dalis

Adaptacija – tai prisitaikymo naujoje aplinkoje procesas, kuris priklauso nuo organizacijos (įdarbinusios įstaigos (organizacijos) ar mokymo institucijos) ir į ją atėjusios asmenybės.

Įsivaizduokite, kad jau perėjote visus darbo paieškos etapus. Gavote pasiūlymą iš sėkmingai dirbančios kompanijos. Jūs – naujasis darbuotojas! Pagrindinis klausimas, kuris jums rūpi dabar: kaip įsilieti į organizaciją? Ką daryti, kad greičiau pritaptumėte naujoje darbo vietoje?

Atėjimas į naują darbovietę (ar mokymo įstaigą) – stresinė situacija kiekvienam žmogui. Ar pavyks tinkamai atlikti naujas pareigas? Kokie santykiai susiklostys su naujaisiais bendradarbiais ar bendramoksliais?

Už sėkmingą darbuotojo adaptaciją visuomet atsakinga ir organizacija, ir darbuotojas (žr. 1 pav.). Labai svarbu, kad naujokas pasijaustų laukiamas ir vertinamas. Geras pirmas įspūdis, kurį sukuria organizacija, turi didelę įtaką, ar darbuotojas pajaus pasitenkinimą darbu ir į jį įsitrauks.

1 pav. Sėkmingos adaptacijos sąlygos

Būdami naujokais, organizacijoje susidursite su šiais adaptacijos etapais:

  1. Privalomas darbo dokumentų tvarkymas. Pasirašysite darbo sutartį, pareigybės aprašymus, susipažinsite su darbo tvarkos taisyklėmis, apie jūsų darbo sutarties pasirašymą bus informuotas Valstybinis socialinio draudimo fondas („Sodra“) ir t. t.
  2. Susipažinimas su darboviete ir nauja darbo vieta. Atsakingas įmonės darbuotojas pristatys jus kolegoms, aprodys organizacijos patalpas, palydės iki jūsų darbo vietos.
  3. Darbo funkcijų įsisavinimas. Įprasite dirbti drauge su kolegomis, suprasite, ko iš jūsų tikimasi, imsite profesionaliai atlikti užduotis.

Sklandus visų šių etapų perėjimas užtikrins sėkmingą integraciją naujoje darbo (mokslo) vietoje ir padidins jūsų profesinės sėkmės tikimybę.

Naujo darbuotojo ir kolektyvo ryšiai bus sėkmingi, jei tik pradėjęs dirbti žmogus priims susiformavusią kultūrą ir stengsis būti kuo panašesnis į kitus kolegas. Greičiau į senbuvių komandą bus priimtas naujokas, kuris mėgsta bendrauti, nėra pernelyg aktyvus, yra emociškai stabilus.

Jei naujame kolektyve prisitaikyti nepavyksta, svarbu susisiekti su vadovu, aptarti esamą situaciją ir paprašyti pagalbos. Galbūt tai bus papildomi mokymai? Taip pat verta pasikalbėti su kolegomis ir sužinoti jų požiūrį, kad būtų galima geriau suprasti nesėkmės priežastį ir spręsti susidariusias problemas.

Jei vis dėlto nesiseka prisitaikyti ir situacija tampa nepakenčiama, verta pagalvoti apie kitas karjeros galimybes ir ieškoti kitos darbo (mokslo) vietos. Svarbiausia – stenkitės rasti jums tinkamą sprendimą ir nepamiršti, kad kiekvienas žmogus turi unikalių savybių ir gebėjimų, kuriuos svarbu įprasminti ir gerbti.

Perėjimas iš vienos į kitą karjeros (mokymosi ar darbo) aplinką gali būti gana rimtas išbandymas, tačiau yra daugybė išorinių paramos galimybių, kuriomis galite pasinaudoti, kad padidintumėte savo sėkmę.

Panagrinėkime jas išsamiau:

Išorinę paramą labai svarbu papildyti ir asmeninėmis pastangomis: būtina motyvacija, nuoseklumas, atsakomybė (žr. 2 pav.).

2 pav. Asmeninės pastangos adaptacijos procese

Vis dėlto, pereinant iš vienos karjeros aplinkos į kitą, pirmiausia derėtų išsiaiškinti asmeninius savo karjeros tikslus ir poreikius, o tik po to ieškotis išorinių karjeros paramos galimybių. Svarbu suprasti, kad išorinė parama gali tik papildyti jūsų pastangas ir veiksmus, bet negali to atlikti už jus.

Užduotis: Pagalba

 

Užduotis: Artūro istorija

Globalizacijos procesas lemia didesnį darbuotojų judėjimą, įmonių plėtrą į kitas šalis, todėl dažnai susiduriama su darbuotojų kaita, darbo vietų ir verslų perskirstymu bei tobulinimu.

Konkurencingumas – tai asmeninių ir profesinių žinių bei gebėjimų visuma, suteikianti žmogui pranašumo darbo rinkoje.

Būdami šalia kitų žmonių, esame priversti konkuruoti dėl mokymosi ar darbo vietos. Pasitelkdami savo žinias ir gebėjimus, galime pralenkti kitus. Šie gebėjimai tampa ypač svarbūs, kai ieškoma darbo. Tai proga pademonstruoti savo išskirtinumą, nustebinti darbdavį.

Šių dienų darbuotojams keliami vis aukštesni reikalavimai. Žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje lemiantys veiksniai pavaizduoti 3 pav.

Užduotis: Tarnybinis etiketas

 

Užduotis: Tinkama reklama

 

3 pav. Konkurencingumą darbo rinkoje lemiantys veiksniai

 

Pritaikyk!

Atlikite interviu – apklauskite tėvus ar kitus dirbančiuosius (mažiausiai 3 žmones), pateikdami jiems šiuos klausimus:

Kokios adaptacijos problemos ar sunkumai jų dabartiniame darbe kilo, jiems pradėjus eiti dabar turimas pareigas? 

Kas įmonėje (įstaigoje, organizacijoje, kompanijoje) jiems padėjo įveikti kilusius sunkumus?

 

Apibendrink!

Pagalvokite:

Kokiomis išorinės paramos galimybėmis jau esate pasinaudojęs? Kokius įspūdžius paliko?

Kokios jūsų asmeninės savybės, gebėjimai ir įgūdžiai lemtų jūsų pranašumą darbo rinkoje?

 

Užduotis: Pasiruošt! Dėmesio!

 

Įdomu!

Kiekvienais mokslo metais į mokyklą žengia apie 29 tūkstančius pirmokų. Kiekvienais mokslo metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokosi per 300 tūkstančių moksleivių, profesinėse mokyklose – daugiau kaip 30 tūkstančių mokinių, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja per 100 tūkstančių studentų.

Vasara – tradicinis „ramybės“ laikotarpis darbo rinkoje. Tačiau rudenį tūkstančiai darbuotojų prisijungia prie naujų kolektyvų: kažkas gauna pirmąjį darbą, o kažkas keičia įmonę ar veiklos sritį.

Tačiau peržengti naujos įmonės ar mokymo įstaigos slenkstį gali būti labai nepaprasta, nes jus gali kankinti... ergofobija!

Ergofobija – tai darbo baimė, įgyvendinant bet kokius tikslinius veiksmus, kuriems reikia specialių įgūdžių. Ergofobija gali sujungti keletą fobijų, pavyzdžiui: glosofobija (viešo kalbėjimo baimė), atihifobija (nesėkmės baimė), sociofobija (baimė atlikti socialinius ar viešus veiksmus). Ergofobija taip pat vadinama ergosofobija, kuri iš graikų kalbos verčiama kaip darbas ir baimė (ergon – darbas, fobai – baimė). Nuo ergofobijos kenčiantis asmuo nuolatos bijo, kad jam niekas nepavyks, o darbas liks nebaigtas. Jis mano, kad gali visus nuliūdinti, viską sugadinti, kad kažkas turės perdaryti visus darbus už jį.

Kaip lengviausiai padėti sau? Tiesiog prisiminkite, kad visi darbdaviai ir įmonėje dirbantys kolegos mėgsta energija ir šypsena spinduliuojančius žmones, todėl į naująją darbovietę ateikite gerai pailsėję, nusiteikę veikloms ir naujoms patirtims. O tai jums garantuos ramus ir kokybiškas miegas, nes išankstinis stresas tik apsunkins jūsų pirmąją darbo dieną.

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: