Tema

Mokymasis ir karjeros sėkmė

Suprasi, kaip gebėjimai mokytis lemia karjeros sėkmę, suvoksi savo atsakomybę už tolimesnio mokymosi pažangą.

Sąvokos

Raktažodžių blokas


Pagrindinė mintis

Nuolatinis mokymasis ir karjeros sėkmė yra susiję su atsakomybe už savo mokymosi pokytį, aktyviu ir veikliu įsitraukimu į mokymąsi.


Įvadas

– Pirmų pirmiausia aš noriu nusipirkti pianiną, – pasakė Pepė.
– Betgi, Pepe, – nustebo Tomis, – juk tu nemoki groti pianinu.
– Iš kur aš galiu žinoti, jeigu niekada nebandžiau, – atsakė Pepė. – Niekada neturėjau pianino pamėginti. O groti pianinu be pianino reikia baisiai daug mokytis, kad nors kiek išmoktum.

- A. Lindgren. „Pepė Ilgakojinė“

Ar pritari Pepės sprendimui pirkti pianiną? Kodėl?

Pagrindinė dalis

Karjeros sėkmė – tai gerovė ir patiriamas džiaugsmas dėl savo darbo pažangos, pavyzdžiui, paaukštinimų skaičius, pasitenkinimas, žavėjimasis savo darbu, teigiamas įspūdis apie žmones, su kuriais bendraujama ir kt. Karjeros sėkmė nuo pat pradžių priklauso nuo žmogaus mokymosi – nuolatinio, trunkančio visa gyvenimą. Mokymosi visą gyvenimą mąstysena – svarbiausia besimokančiojo savybė. Pirma, tai smalsumas naujoms žinioms. Antra, tai strateginis mąstymas, apimantis aiškius tikslus ir planus. Ir trečia, tai atsparumas sunkumams, dėl kurio žmogus pasiekia išskirtinių rezultatų. Tai lemia karjeros pažangą ir žmogaus gerovę.

Mokymasis visą gyvenimą – tai tęstinis žinių ir įgūdžių gausinimas. Mokomės net ir įgiję išsilavinimą. Nuolatinis mokymasis darbo vietoje dažnai naudojamas naujiems profesiniams įgūdžiams ir žinioms tobulinti, kartu įtvirtinti anksčiau išmoktus dalykus. Nuolatinio mokymosi sąvoka yra plati – jis gali būti formalus arba neformalus, struktūrizuotas arba nestruktūrizuotas. Tai gali būti oficialūs kursai, labiau patyrusių darbuotojų stebėjimas, pagalbos prašymas, naujų ir kitokių darbo metodų tyrinėjimas, įgūdžių pritaikymo praktika.

Užduotis: Nuolatinio mokymosi strategijos

Nuolatinio mokymosi strategijos yra struktūrizuotas, socialinis ir savarankiškas mokymasis. Patyrinėk jas ir atlik skaitmeninę užduotį „Nuolatinio mokymosi strategijos ̋.

Lietuvoje yra daug įvairių mokymo įstaigų. Jas galima suklasifikuoti į tris grupes: vykdančias formalųjį švietimą, vykdančias neformalųjį švietimą, teikiančias švietimo pagalbą.

Kokie skirtumai tarp šių mokymo įstaigų? Tu šiuo metu mokaisi įstaigoje, vykdančioje formalųjį švietimą. Tokio tipo įstaigoms priskiriama: pradinis, vidurinis ugdymas, profesinis mokymas profesinio mokymo įstaigoje, aukštojo mokslo studijos kolegijose ir universitetuose. Šiose įstaigose gali įgyti profesiją, t. y. formalųjį išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją arba pripažįstamą kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.

Kuo ypatingas neformalusis švietimas? Tu tikriausiai jį jau išbandei, nes lankei ar lankai įvairius būrelius (pavyzdžiui, floristikos, kartingų ir pan.). Neformalusis švietimas – tai mokymasis pagal įvairias programas būreliuose, kursuose ir kt. Mokymosi trukmė gali būti įvairi: nuo keleto valandų iki ilgalaikių kursų. Būreliuose, klubuose, žygiuose mokytis smagu – ten sutinki daug bendraminčių, įgyji naujų gebėjimų, puikiai leidi laiką.

Švietimo pagalbos įstaigos: pedagoginės psichologinės tarnybos, švietimo pagalbos tarnybos, mokytojų švietimo centrai. Ar žinai, kad čia mokiniams, studentams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir net mokytojams teikiama įvairi pagalba? Čia galima pasikonsultuoti savo karjeros kelio klausimais, išsklaidyti kylančias abejones, atlikti įvairių testų, išgirsti profesionalų komentarą.

Mokytis galima aktyviai dalyvaujant grupės veiklose arba vienam, atskirai nuo kitų. Svarbu, kaip jautiesi – ar gali kontroliuoti situaciją, ar nori prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi? Tai ir asmenybės savybės, ir elgesio būdai. Pažink save.

Savybė jausti, kiek gyvenimo aplinkybių ir įvykių valdymas priklauso nuo tavęs paties, vadinama kontrolės vieta. Tai asmenybės nuostata, kad viskas, pavyzdžiui, žmogaus sėkmė ar nesėkmė, karjera, priklauso arba nuo paties žmogaus (vidinė kontrolė), arba išorinių jėgų: kitų žmonių, likimo (išorinė kontrolė).

Užduotis: Mano kontrolės vieta

 

Nors žmogus gali ką nors padaryti, tai dar nereiškia, kad jis jaučiasi įsipareigojęs tai daryti. Vis dėlto tie, kas jaučiasi galintys kontroliuoti, yra labiau linkę prisiimti atsakomybę už savo pačių mokymąsi. Atsakomybė už savo mokymąsi – vidinės pareigos jausmas ir įsipareigojimas siekti numatytų rezultatų. Tai vienas iš pagrindinių reikalavimų XXI a. darbuotojui. 

Užduotis: Atsakomybė už mokymąsi

Pasitikrink savo atsakingumą už mokymąsi, atlikdamas užduotį.

 

Siekiant karjeros, svarbu pasikliauti gebėjimu aktyviai tyrinėti tolesnio mokymosi galimybes ir priimti karjeros sprendimus. Tai susiję su tavo, kaip mokinio, aktyvumu. Aktyvumas ir veiklumas yra svarbi nuolatinio mokymosi kompetencijos dalis. 

Užduotis: Aktyvus ir veiklus mokinys

 

 

Pritaikyk!

Ar prisimeni Pepę Ilgakojinę ir jos norą mokytis groti pianinu? 

Šis aktyvumas ir veiklumas dalyvaujant mokymosi veiklose nėra kitų suteikiamas mums – to turime nusipelnyti išeidami iš savo komforto zonos. Norėdami išmokti – turime pajusti, kad nemokame, ir sutelkti pastangas. Pasikalbėk su artimais draugais ar giminaičiais apie jų mokymosi kelionę. Ar jie mano, kad jų mokymosi kelionė buvo lengva? Ką jie laiko savo didžiausiu pasiekimu? Ko jie išmoko iš šio pasiekimo?

Parašyk į savo dienoraštį, ką iš to pokalbio supratai apie savo laimėjimus?

 

Apibendrink!

JAV Stanfordo universiteto profesorė Carol Dweck pastebėjo, kad sėkmę kai kurie žmonės iš savęs atima vien galvodami, kad gebėjimai, pavyzdžiui, intelektas, nekinta nuo gimimo. Ji pasiūlė formuotis augimo mąstyseną ir remtis strategijomis, kurios keičia požiūrį į savo gebėjimus, kaip į nekintamus. Norint pasiekti sėkmę, svarbiau nesėkmę suvokti kaip laikiną ir netgi skatinančią tobulėti, sau tiesiog pasakyti „Dar ne... ̋.

 

Užduotis: Išsilaisvink iš slegiančių pančių

 

Kokie išlaisvinantys žodžiai tau labiausiai patiko? 

 

Įdomu!

Didžiosios Britanijos pramonės konfederacija (CBI) ir „McKinsey“ apskaičiavo, kad iki 2030 m. 90 proc. darbuotojų turės persikvalifikuoti. Per ateinantį dešimtmetį, keičiantis darbo vietoms, 26 mln. darbuotojų reikės kelti kvalifikaciją, o 5 mln. darbuotojų reikės mokytis naujų žinių ir gebėjimų.

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis:

Susijusios nuorodos

Neformaliojo švietimo įstaigos

Psichologijos pamoka „Kaip mokytis? ̋ (3-6 kl.)

Psichologijos pamoka „Kaip mokytis? ̋ (3-6 kl.)

Augimą skatinanti mąstysena